„Nors kalbame apie pozityvų viso sektoriaus biudžetą, noriu akcentuoti, kad valstybės biudžetas lieka deficitinis, bet kartu su „Sodros“ ir savivaldybių biudžetais bendras valdžios sektoriaus biudžetas yra pozityvus. Taigi, mes dar nepasiekėme, kad valstybės biudžetas gyventų pagal išgales“, – interviu LRT radijui trečiadienį sakė D.Grybauskaitė.
Jos teigimu, deficito mažinimo priemonės išlieka tos pačios – šešėlio mažinimas ir geresnis mokesčių surinkimas.
Tokį biudžetą iš principo galėčiau pasirašyti, jeigu nebus radikaliai ir drastiškai pakeistas Seime.
„Be jokios abejonės, kad po pirmo biudžeto pristatymo Seime girdėsime pageidavimų koncertą, bus siūlomi papildomi išlaidų milijardai. Tikslas yra kiek galima labiau išvengti tokio pirmojo biudžeto pasiūlymo išvartymo ir išdarkymo, nes dabartinis biudžetas daugmaž atspindi tą balansą, tas finansines valstybės galimybes, kokios yra. Tokį biudžetą iš principo galėčiau pasirašyti, jeigu nebus radikaliai ir drastiškai pakeistas Seime“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
2018 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, ir išlaidos turėtų augti, o planuojamas jo deficitas bus mažesnis nei šiemet. Valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų didėti 6,9 proc. (584,747 mln. eurų) iki 9,072 mlrd. eurų, išlaidos – 5,5 proc. (494,887 mln. eurų) iki 9,541 mlrd. eurų.
Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 468,6 mln. eurų – 16,1 proc. (89,86 mln. eurų) mažiau nei numatyta šiemet (558,46 mln. eurų).
Planuojama, kad valdžios sektoriaus perteklius 2018 metais sieks 240,7 mln. eurų ir sudarys 0,6 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP) – perteklinis jis būtų jau trečius metus iš eilės. Jo perteklius šiemet turėtų siekti 0,1 proc. BVP – BNS skaičiavimais, tai sudarytų apie 41,3 mln. eurų.
Kitų metų biudžetas trečiadienį svarstomas Vyriausybėje.
– Vyriausybėje pristatomas kitų metų biudžetas. Šiuokart jis pertvarkytas. Pavyzdžiui, socialinei apsaugai numatyta 18 proc., krašto apsaugai – 21 proc. daugiau. Tuo metu Švietimo ministerijai asignavimų didinti nenumatyta. Prezidente, kaip jūs tai vertinate?
– Pirmiausia gal įvertinsiu, kaip atrodo biudžetas. Jis išties atspindi ekonomikos augimą. Džiaugiuosi, kad prioritetams, kurie buvo įvardinti (užtikrinti socialinį saugumą, koncentruojantis į mažas pajamas gaunančius žmones, pensijų didinimą, atlyginimų didinimą, taip pat ir sveikatos, ir švietimo darbuotojams), papildomai skiriama net 600 mln. eurų. Net daugiau kaip 350 mln. eurų skiriama pensijoms. Taigi, lengvinama našta socialiai jautrioms grupėms. Tai iš principo yra gera tendencija. [...] Bus daug dalykų, kurie tikrai padės sunkiai besiverčiantiems mūsų piliečiams.
Antra didelė išlaidų grupė bus skirta užtikrinti krašto apsaugai, gynybai. Tai irgi labai gerai. Tai maždaug trečdalis to, kas bus papildomai skiriama socialinėms reikmėms. Be abejo, visoms sritims galimybės yra ribotos.
Balansas vis tiek turi būti išsaugotas. Nors ir kalbame apie pozityvų viso sektoriaus biudžetą, bet norėčiau akcentuoti, kad valstybės biudžetas lieka deficitinis. Kartu su „Sodra“ ir savivaldybių biudžetais bendras valdžios sektoriaus biudžetas yra pozityvus. Dar nepasiekėme, kad valstybės biudžetas gyventų pagal išgales. Todėl galvoti, kad tų pinigų pilna ir jie auga ant medžių, be jokios abejonės, nereikia ir negalima, nes išlaidų tempas ir taip didėja.
Kiek jis atspindi visų socialinių grupių interesus? Be jokios abejonės, po pirmo biudžeto pristatymo girdėsime didžiulį pageidavimų koncertą ir Seime. Bus, žinoma, siūlomos papildomos milijardų vertos išlaidos. Tikslas – kiek galima labiau išvengti tokio pirmojo biudžeto pasiūlymo išvartymo ir išdarkymo, nes dabartinis biudžetas daugmaž atspindi tą balansą, tas finansines valstybės galimybes, kurios ir yra. Tokį [biudžeto planą] iš principo galėčiau pasirašyti, jeigu jis nebus radikaliai ir drastiškai pakeistas Seime.
– Prezidente, ar vis dėlto pakankamas dėmesys skiriamas socialinės atskirties mažinimui? Kaip žinome, trečdalis žmonių Lietuvoje gyvena ties skurto riba.
– Tai čia ir atkreipiu dėmesį, kad net 600 mln. eurų bus skirta socialinėms reikmėms. Iš jų daugiau kaip 350 mln. – pensijoms. Tai labai didelė suma. Pavyzdžiui, gynybai skiriama tik 150 mln. eurų, kad būtų pasiekti reikalingi 2 proc.
Tai ir norėjau pasakyti, kad socialinėms reikmėms bus skiriama beveik tris keturis kartus daugiau nei kitoms, saugumą užtikrinančioms, reikmėms. Tai atitinka valstybės finansines galimybes. Aišku, kad visi norėtume skirti daugiau, bet turime suprasti, kad ir skolinimo galimybės yra ribotos, ir tų pinigų nėra.
– Kaip manote, ko trūksta, kad biudžetas nebūtų deficitinis?
– Kaip visada, pirmiausia reikia mėginti mažinti šešėlį, sudaryti sąlygas, kad verslas ir įvairios kitos veiklos veiktų skaidriai ir viešai. Matome tendencijas, kurios išlieka. Tai mokesčių vengimas, šešėliniai mechanizmai ir biudžeto perskirstymas, kuris gerokai mažesnis nei kitose Europos šalyse. Mūsų šešėlis iki šiol didelis ir tendencija vengti mokesčių išlieka.
