Ūkio viceministras Marius Skarupskas teigia, kad nors dalijimosi ekonomika yra savotiškas akibrokštas jau egzistuojantiems paslaugų teikimo būdams, nereikėtų baimintis naujų vėjų verslo srityje. Pasak jo, svarbiausia yra sukurti tokią reguliavimo sistemą, kuri leistų pagal dalijimosi ekonomikos principą paslaugas teikiantiems ūkio subjektams be didesnių sunkumų susimokėti mokesčius ir veikti legaliai.
Dalijimosi ekonomika tarsi duoda užuominą, kad šalia viešbučių, taksi ar bankų paslaugų atsiranda ir paslaugų, kurias galime teikti vieni kitiems ir taip išvengti tarpininkų.
„Dalijimosi ekonomika tarsi duoda užuominą, kad šalia viešbučių, taksi ar bankų paslaugų atsiranda ir paslaugų, kurias galime teikti vieni kitiems ir taip išvengti tarpininkų. Vis labiau populiarėjant tokio tipo paslaugoms, atsiranda konkurencija tradiciniam verslui, kuris moka mokesčius, sukuria darbo vietų. Tad svarbu ieškoti būdų naujam verslo modeliui reguliuoti“, – sako M. Skarupskas.
Populiari praktika pasaulyje
Pasaulinėje praktikoje yra nemažai tokia forma vykdomų verslų. Tokių įmonių kaip „Airbnb“ ir „Uber“ patirtis atskleidė nemažai dalijimosi ekonomikos pliusų. Pirmiausia tai stiprina žmonių pasitikėjimą vieni kitais. Antra, potencialiai mes taip tausojame gamtą, nes riboti ištekliai ir aplinkos būklės blogėjimas verčia mažinti vartojimą.
Taip pat girdima pozityvių atsiliepimų ir apie dalijimosi ekonomikai priklausančių įmonių teigiamą poveikį asmenims bei bendruomenėms. Tokios įmonės kaip „Airbnb“ pabrėžia, kad žmonės naudojasi jų platforma tam, kad padengtų savo kasdienines gyvenimo išlaidas.
Lietuviai jau įprato dalintis
Jau ir Lietuvoje yra nemažai šiuo principu dirbančių įmonių. Prie dalijimosi ekonomikos populiarėjimo prisideda ir socialinių tinklų iškilimas, nes dalijimosi daiktais, kambariais platformos tampa savotiškais socialiniais tinklais.
Pavyzdžiui, „Dalinuosi.lt“ platformoje galima publikuoti skelbimus su norimais išsinuomoti daiktais. Lietuviai bando įdarbinti viską: nuo automobilių iki paveikslų, nuo ramentų iki fotoaparato objektyvo.
Į dalijimosi ekonomikos atsiradimą turėtume žiūrėti kaip į galimybę, naujas paslaugas, geresnį vartotojų poreikių tenkinimą, darbo vietas ir investicijas.
Nereikalingų daiktų jie gali atsikratyti ar iš jų uždirbti ir per kitas lietuviškas platformas. Viena jų – „vinted.lt“, kur užsiregistravę vartotojai gali parduoti arba išmainyti nereikalingus apdarus. Tų pačių kūrėjų tinklalapis „Musumazyliai.lt“ leidžia keistis, įsigyti ar parduoti vaikų išaugtus drabužius, nebereikalingus daiktus.
„Pasinaudoti naujovių teikiamomis galimybėmis galime tik tuomet, jei esame drąsūs ir išdrįstame rizikuoti. Į dalijimosi ekonomikos atsiradimą turėtume žiūrėti kaip į galimybę, naujas paslaugas, geresnį vartotojų poreikių tenkinimą, darbo vietas ir investicijas“, – teigia M. Skarupskas.
Naujam 2014–2020 m. Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui Lietuva parengė Sumaniosios specializacijos strategiją, kurioje, pasitelkus įvairių sričių ekspertų, verslo, mokslo atstovų, identifikuotos didžiausią potencialą turinčios šalies mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei inovacijų raidos kryptys ir prioritetai. Dalijimosi ekonomikos dalyviai savo nišą gali rasti mažiausiai dviejose Sumaniosios specializacijos kryptyse: transporto, logistikos ir informacinių ir ryšių technologijų bei įtraukios ir kūrybingos visuomenės. Iš viso sumaniajai specializacijai įgyvendinti Ūkio ministerija paskirstys daugiau nei 326 mln. Eur ES investicijų.
