Visame pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, sparčiai plečiasi dalijimosi ekonomika. Per tam skirtas platformas, pavyzdžiui, interneto svetaines ar mobiliąsias programėles, paslaugų ieškantys vartotojai jas gali gauti iš kito žmogaus. O tie, kurie jas siūlo, – užsidirbti. Ekonomikos specialistai sako, kad tokio tipo mainai (kartais ir be tarpininkų) su laiku gali stipriai pakeisti ekonomikos dėsnius.
Anot I.Laurso, dalijimosi ekonomikos populiarumą lemia labai daug ekonominių prielaidų.
„Vartotojai šiuo metu yra sukaupę labai daug įšaldyto kapitalo (daiktų, automobilių, vasarnamių), kuriuo beveik nesinaudoja. Teoriškai šitas įšaldytas kapitalas galėtų nešti jiems pajamas“, – sako verslininkas. Taip pat, priduria jis, atsiradus žaibiško bendravimo priemonėms, dalijimosi ekonomiką suvaldyti tapo lengviau – viena iš tokių dalijimosi ekonomikos svetainių Lietuvoje naudojasi 2–3 proc. visų Vilniaus miesto gyventojų.
Šioje ekonomikos srityje dalijamasi ne tik daiktais, bet ir įgūdžiais. Lietuvoje ir užsienyje yra svetainių, kuriose žmonės siūlo santechniko ar elektriko paslaugas. Bet ne visada paslaugų pirkėjai lieka visiškai patenkinti.
„Nežinau, ar tokiu atveju Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba padėtų. Saugiausia būtų iš pradžių pasirašyti sutartį“, – pataria K.Makrickas.
I.Laursas sako, kad jam yra tekę ir nusivilti šiomis paslaugomis. „Nėra tobulo verslo, reikia susitaikyti, kad paslaugos kokybė gali būti neprognozuojama. Tiesa, norėčiau paminėti, kad šioje ekonomikos srityje labai daug dėmesio skiriame reitingavimui. Pavyzdžiui, jei „Uber“ klientas patenkintas paslauga, jis gali reitinguoti jį vežusį vairuotoją“, – pastebi verslininkas.
Tendencijos rodo, kad dalijimosi ekonomika populiarėja ir tikrai nesustos populiarėti artimiausiu metu. „Vienos tyrimų bendrovės duomenimis, 2025 m. pasaulinė dalijimosi ekonomikos rinka bus vertinama 335 mlrd. JAV dolerių, 2014 m. ši rinka buvo vertinama buvo 15 mlrd. dolerių“, – pasakoja K.Makrickas.
Paklaustas, ar šioje srityje žmonės galėtų rasti pragyvenimo šaltinį, K.Makrickas sako, kad pirmiausia reikia suprasti, kad šioje srityje iš karto labai daug pinigų neuždirbsi.
„Pavyzdžiui, „Uber“ paslaugų tiekėjas per metus uždirba apie 50–70 tūkst. dolerių, bet, jei atskaičiuosime draudimo ir taisymų išlaidas, tokių sumų nebeliks“, – pastebi apžvalgininkas.
