Jau rašėme apie šią problemą 15MAX platformoje, kuri prieinama registruotiems vartotojams.
Susidariusią situaciją aptarėme ir savaitinėje 15min laidoje „Kaip gyvensime rytoj?“, kur Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius patvirtino, kad vien jam žinoma apie 50 įmonių, jau išnaudojusių 200 tūkst. eurų paramos.
Pasak jo, šios įmonės daugiausiai veikia turizmo sektoriuje.
Atsimušė į sieną
Lietuvoje per pandemiją institucijos naudojosi galimybe taikyti nereikšmingos (vadinamosios de minimis) pagalbos schemą. Tokios paramos nereikia derinti su ES, bet pagal ją valstybės pagalba įmonei ar įmonių grupei per trejus metus negali viršyti 200 tūkst. eurų.
Tikėtis, kad bus priimti idealūs sprendimai, buvo pakankamai naivu.
Pasak konkurencijos teisininko Karolio Kačerausko, de minimis parama paprastai yra pagrindinis paramos verslui skirstymo mechanizmas, nes jis yra paprastas administruoti.
Tačiau, anot jo, situacija rodo, jog COVID-19 kontekste toks sprendimas nepasiteisino, nes verslui reikėjo kur kas daugiau paramos.
„Kai COVID-19 kontekste (į įmones – 15min) bandai nukreipti didesnius pinigus į tą išimtį, natūraliai mechanizmai pradeda strigti“, – sakė advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ advokatas.
„Valstybė egzistavo, pavadinkime, karo sąlygomis, kurioms niekas nesiruošė. Tai atitinkamai reikėjo kažkokiu būdu greitai reaguoti į susidariusią situaciją“, – pridūrė jis.
Įmones, kurioms parama jau viršijo 200 tūkst. eurų, galima rasti Valstybės pagalbos registre, tačiau jis nėra viešas.
Tačiau K.Kačerauskas taip pat spėja, kad tokių įmonių yra nemažai.
„Valstybė pasirinko patį paprasčiausią (verslo rėmimo – 15min) būdą, kad nereikėtų jo derinti su Europos Komisija ir natūraliai tam tikru epizodu atsimušė į sieną. Tai tos COVID-19 priemonės tam tikra prasme jau buvo ribotos, ir jos bus ribotos, kai turime naują etapą ir reikės naujų paramos verslui priemonių“, – tvirtino teisininkas.
De minimis verslo rėmimo schemą taiko įmokas leidžianti atidėti „Sodra“ ir „Invega“.
Didžiausias klaustukas dabar kabo ties Valstybine mokesčių inspekcija, taikančia mokestines paramos priemones. Ji tik rugpjūčio 17 dieną kreipėsi į Konkurencijos tarybą išaiškinimo, ar jos vykdomos programos laikytinos valstybės pagalba, ir atsakymo dar negavo.
Pasak K.Kačerausko, jeigu VMI priemonės bus pripažintos pagalba verslui, įmonėms suteiktą paramą tektų perskaičiuoti atbuline tvarka. Paaiškėjus, jog kartu su VMI priemonėmis pagalba konkrečiai įmonei viršija 200 tūkst. eurų, valstybei gali tekti susigrąžinti paramos perviršį.
Kita galimybė yra kreiptis į Europos Komisiją ir suderinti VMI teikiamą paramą, tačiau tai irgi turi teisinių pasekmių, tvirtino teisininkas.
Kokias pamokas išmokti?
LPK prezidentas V.Janulevičius teigia, kad viešajam sektoriui pritrūko žinių, kaip suderinti valstybės pagalbą ir kiek įmanoma greitai, ir laikantis europinių taisyklių.
„Daugeliu atveju tie žmonės tiesiog nežinojo, ką daryti, ir todėl nuėjo lengviausiu keliu, kuris ilgainiui davė mažą maišelį su deguonimi, kai buvo galima pasiimti didelį balioną“, – teigė pramonininkų lyderis, pats vadovaujantis aukštųjų technologijų įmonių grupei „BOD Group“.
Anot jo, verslas pandemijos pradžioje ir pats skatino valstybę veikti greičiau, bet dabar supranta, jog tai turėjo pasekmes.
V.Janulevičius teigė, kad dabar, ruošiantis antrajai koronaviruso bangai, padėtis yra kiek nuspėjamesnė nei pavasarį. Todėl, pasak jo, valstybė galėtų iš anksto pasirengti paramos verslui priemones ir suderinti jas su Europos Komisija, siekiant vengti 200 tūkst. eurų lubų.
„Jeigu pas mus tikrai pablogės ta situacija ir mes jomis galėsime naudotis, (...) tai galbūt išeisime į naują lygmenį“, – sakė verslininkas.
K.Kačerauskas teigia, kad pandemijos kontekste su Europos Komisija suderinti pagalbą verslui realiai užtrunka dvi savaites–mėnesį, o Lietuvai norint efektyviau kontroliuoti paramos įmonėms procesą reikia stiprinti administracinius gebėjimus viešajame sektoriuje.
„Nėra taip, kad jie norėjo padaryti negerai. Akivaizdu, kad valstybė nori padaryti gerai, bet reikia pripažinti, kad Lietuvoje tų valstybės pagalbos taisyklių laikymosi kultūra yra pakankamai nedidelė. Tikėtis, kad bus priimti idealūs sprendimai, buvo pakankamai naivu“, – kalbėjo teisininkas.
Plačiau apie visa tai – laidoje „Kaip gyvensime rytoj?“. Laidos įrašą galite pasižiūrėti čia:
