Pasiskolina ir keliauja lošti
„Vartojimo paskolų gavėjų analizė atskleidė nemažą lošimo problemos mastą šioje gyventojų grupėje. Gyventojai išleidžia dideles sumas lošimams, o jų lošimų šaltinis – ne tik su darbo santykiais susijusios pajamos, bet ir paskolos“, – situaciją komentavo „Scorify“ duomenų mokslininkas Robertas Tarasevičius.
Bendrovė išanalizavo vartojimo kreditų gavėjų nuasmenintų banko pavedimų išrašus, iš kurių paaiškėjo, kad 33 proc. gavėjų bent kartą per mėnesį lošia azartinius žaidimus, o 14 proc. jų jau turi reikalų su antstoliais ar skolų išieškotojais.
Apie 80 proc. lošiančiųjų vidutiniškai įvykdo iki 30 banko pavedimų lošimų bendrovėms per mėnesį, o 20 proc. – daugiau nei 30 kartų.
40 proc. lošėjų azartiniams žaidimams išleidžia daugiau nei 500 eurų per mėnesį, o paskaičiavus vidutines išlaidas lošimams suma siekia 600 eurų. Nors mediana – 84 eurai. Toks didelis skirtumas tarp vidutinės pralošiamos sumos ir medianos išryškina dalies asmenų pralošiamas dideles sumas.
Analizė rodo, kad 39 proc. gyventojų pralošia net 2 ir daugiau kartų didesnes sumas nei gauna pajamų iš darbo santykių, o 25 proc. lošiančiųjų net neturi pajamų iš darbo santykių.
„Kreditoriai turėtų įdėmiau pasižiūrėti į kredito gavėjų situaciją. Matome, kad gyventojai ne tik pralošia daugiau nei uždirba, bet taip pat azartiniams lošimams išleidžia pasiskolintas lėšas.
Duomenys rodo ir nemažai privačių pavedimų, tad skolinamasi ir iš privačių asmenų, taip pat, tikėtina, azartiniuose lošimuose dalyvauja ir nemaža dalis nelegalių pajamų“, – teigė R.Tarasevičius.