Dalis žvejų atsisako „Nord Stream“ kompensacijų

Rusijos ir Vokietijos pastangomis per Baltiją tiesiamas dujotiekis „Nord Stream“ kerta pagrindinius žvejybos rajonus. Susirūpinę dėl verslo ateities aplinkinių valstybių žvejai pareikalavo garantijų, kad vamzdynas jūros dugne nekliudys jų veiklai.

Šveicarijoje registruota įmonė „Nord Stream“ sutiko pažerti vienkartinių kompensacijų žvejus vienijančioms organizacijoms. Su sąlyga, kad jos nestos piestu prieš dujotiekio projektą ir atsisakys teisės kada nors reikšti pretenzijas.

Sutartį dėl galimų nuostolių atlyginimo su „Nord Stream“ pasirašė ir Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija (LŽPGA).

Kompensacija – apie 100 tūkst. eurų – jau gauta. Tačiau ne visi žvejai tuo patenkinti.

Baltijoje žūklaujančios įmonės „Banginis“ vadovas Algirdas Aušra šią sutartį vertina kaip Lietuvos interesų išdavystę.

„Nord Stream“ tik ir reikėjo, kad žvejai prarytų pigų jauką. Po to juos bus galima varyti iš žūklaviečių, per kurias nusidrieks dujotiekio vamzdynai“, – teigė A.Aušra.

„Banginio“ savininkui mėginta įpiršti 28 tūkst. eurų kompensaciją, tačiau A.Aušra, kurio laivai šalia Bornholmo ir Gotlando salų jūros dugnu tiesiamo dujotiekio ekonominėse zonose jau daug metų gaudo strimeles ir šprotus, kategoriškai atsisakė.

Dėl galimų nuostolių atlyginimo su „Nord Stream“ tarėsi ir Švedijos, Danijos bei Suomijos žvejų organizacijos.

„Banginio“ vadovo A.Aušros žiniomis, kaimynai įsipareigojimais nesusipančiojo: „Jie pareikalavo ne kompensacijų, o lėšų specialiai įrangai, kuri fiksuoja vamzdynus jūros dugne.“