Brangiausiai maistas ir nealkoholiniai gėrimai pernai kainavo Danijoje – net 145 proc. ES vidurkio. Taip pat didelės kainos fiksuotos Švedijoje (124 proc.), Austrijoje (120 proc.), Airijoje ir Suomijoje (po 119 proc.), Liuksemburge (116 proc. ES vidurkio).
Mažiausių kainų lyderė yra Lenkija, kur maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos sudaro 63 proc. ES vidurkio. Tarp pigiausių valstybių taip pat minima Rumunija (64 proc.), Bulgarija (70 proc.), Lietuva (78 proc.), Čekija ir Vengrija (po 79 proc.).
Žemiau esančiame žemėlapyje skirtingomis spalvomis pavaizduotos valstybės pagal maisto ir nealkoholinių gėrimų kainas. Kuo šviesesne mėlyna spalva pažymėta šalis, tuo kainos ten yra mažesnės.
Tačiau kainų lygis mažai tepasako apie gyventojų perkamąją galią. Tai yra jeigu Lenkijoje ar Lietuvoje maisto prekės yra pigiausios, tai nereiškia, kad vietos gyventojams tą maistą įpirkti yra paprasčiau nei, pavyzdžiui, danams.
Statistika, rodanti, kokia dalis visų gyventojų išlaidų tenka maistui, Lietuvai yra nepalanki. Lietuviai maistui išleidžia apie ketvirtadalį savo pajamų, lenkai – iki 20 proc. Tuo metu danai, nors kainos ten ir yra didžiausios Europoje, maistui teskiria apie dešimtadalį savo pajamų.
Kalbant ne apie Europos Sąjungą, daugiausia pinigų maistui išleidžia Nigerijos gyventojai – apie 57 proc. Artimesni kaimynai, pavyzdžiui, ukrainiečiai, apie 37 proc. visų išlaidų skiria maistui, rusai – beveik 30 proc.