„Danske Bank“ pinigų plovimo skandalas: ką tai reiškia Lietuvoje esantiems klientams

„Danske Bank“ pinigų plovimo banga iš Talino galbūt risis toliau ir tai bankui gali reikšti skaudžias pasekmes, tačiau banko klientai Lietuvoje dėl to neturėtų nukentėti. Taip situaciją LRT radijui aiškina Seimo biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas. Anot jo, kadangi lietuvių depozitai banke sudaro nedidelę sumą, net ir paskelbus mažai tikėtiną bankrotą, šie žmonės neturėtų nukentėti. Be to, bankas jau anksčiau skelbė, kad ilgainiui Lietuvoje nebeaptarnaus nei privačių, nei verslo klientų.
„Danske Bank“
„Danske Bank“ / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Nors „Danske Bank“ pripažino, kad negali nustatyti, kiek pinigų buvo išplauta per banko padalinį Estijoje, K.Glavecko nuomone, tai dalinai bus įmanoma išsiaiškinti. Jo aiškinimu, bankas dažniausiai plovė iš Rusijos ir kitų Rytų valstybių atkeliavusius pinigus.

„Jie paprastai pinigus plaudavo per Talino filialą – buvo užregistruota labai daug įmonių ir buvo atliekamos transakcijos į tas įmones. Tos sumos momentaliai buvo pervedamos kažkur kitur. Kaip bankas sako, todėl pas juos duomenų bazėje neliko tų skaičių. Bet aš manau, kad čia daugiau bandymas pasislėpti“, – teigia K.Glaveckas.

Jo tvirtinimu, praėjusiais metais „Danske Bank“ turtas buvo vertinamas 3,5 trilijono daniškų kronų arba maždaug 500 mlrd. dolerių. Vilniaus filialas, sako K.Glaveckas, lyginant su Talino, nebuvo itin didelis. Talino filiale gyventojų asmeninės sankaupos, depozitai, sudarė apie 19 mlrd. eurų. Lietuvos filiale ši suma siekė gerokai mažiau – 963 mln. eurų.

Seimo narys svarsto, kad ši skandalo banga gali neapsistoti ties Talino filialu ir ristis toliau: „Manau, kad banga toliau gal risis. Bankui bus daug problemų. Nežinau, kokios bus sankcijos prieš tą banką, bet patyrimas rodo, kad Prancūzijos ir Vokietijos bankai mokėjo gana dideles baudas, milijardus eurų už tai, kad iš esmės plovė pinigus ir aptarnavo Iraną.“

K.Glaveckas svarsto, kad pasekmės „Danske Bank“ gali būti įvairios. Mažų mažiausiai bankui gali būti skirta didelė bauda: „Pasekmės gali būti nuo didžiulių baudų, kurios gali padaryti banką nemokiu, iki valstybės išpirkimo. Tai sisteminis bankas, jeigu bus skelbiamas bankrotas, gali būti panaudoti europiniai pinigai. Bet aš nemanau, kad bus bankrotas.“

Pašnekovas pabrėžia – kadangi Lietuvos depozitų suma „Danske Bank“ nėra didelė – 963 mln. eurų – visi pinigai, net ir paskelbus bankrotą, turėtų būti apdrausti ir Lietuvos gyventojai neturėtų nukentėti: „Pinigai, kurių suma iki 100 tūkst., visi apdrausti. Bet aš tikrai nemanau, kad bus tokių problemų.“

K.Glaveckas viliasi, kad pavyks išvengti pačios blogiausias situacijos – banko pripažinimo vykdžius didelio masto nusikalstamą veiklą: „Labiausiai tikėtina, kad bankas bus restruktūrizuotas. Tai Danijos pagrindinis bankas, o Danija vis dėlto yra Europos Sąjungos narė.“

Trečiadienį apie savo atsistatydinimą paskelbė „Danske Bank“ generalinis direktorius Thomasas Borgenas. Kaip tvirtino direktorius, bankas nesugebėjo užtikrinti, kad pinigų plovimui būtų užkirstas kelias.

Kiek anksčiau bankas skelbė, kad ilgainiui Lietuvoje nebeaptarnaus nei verslo, nei privačių klientų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų