Danijos valstybės rimtų ekonominių ir tarptautinių nusikaltimų prokuroras Mortenas Nielsas Jakobsenas pirmadienį teigė, kad „Danske Bank“ veikla šiuo metu yra tiriama ir prokurorai nuspręs, ar pateikti kaltinimus bankui.
„Dėl bylos rimtumo ir jos masto, mes situaciją sekėme ilgą laiką“, – pranešime sakė M. N.Jakobsenas.
Jis pridūrė, kad šiai bylai ilgą laiką buvo teikiamas aukštas prioritetas ir jog „prieš „Danske Bank“ buvo sulaukta kelių policijos pranešimų“.
Tuo tarpu pats bankas teigia bendradarbiaujantis su teisėsauga.
„Mes nuolat palaikome gerą ir konstruktyvų dialogą su teisėsaugininkais ir, jei prireiks tam tikrų specifinių dalykų patikslinimo, būsime prieinami prokuratūrai“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Danske Bank“ advokatas Flemmingas Pristedas.
„Danske Bank“ finansinio skandalo epicentre atsidūrė pernai, kuomet Danijos verslo leidinys „Berlingske“ ėmė rašyti, kad per banko padalinį Estijoje iš kelių Rytų Europos šalių buvo išplauta apie 3,9 mlrd. JAV dolerių.
Tačiau gavęs 20-ies įmonių, turėjusių sąskaitas „Danske Bank“ Estijos padalinyje, sąskaitų išrašus „Berlingske“ liepos pradžioje paskelbė, kad pinigų plovimo mastas yra daugiau nei dvigubai didesnis nei buvo rašyta iš pradžių.
„Sudėtingas tinkas“
20-ies „Danske Bank“ įmonių klienčių banko išrašai yra susiję su sukčiavimo byla, kurią prieš dešimtmetį atskleidė rusų teisininkas Sergejus Magnitskis. Šis išsiaiškino, kad kai kurie aukšti Rusijos valdininkai su mokesčių tarnybos pagalba dalyvavo grobstymo schemose, per kurias iš biudžeto pavogė milijardus rublių.
S.Magnickis vėliau buvo sulaikytas ir mirė 2009-aisiais, kalėjime negavęs reikiamos medicininės priežiūros.
Po advokato mirties investicijų fondo „Hermitage“, kuriame dirbo S.Magnickis, generalinis direktorius Billas Browderis pinigų plovimo schemas Danijoje sekė devynerius metus.
„Hermitage“ vadovas teigia, kad pinigai per „Danske Bank“ Estijos filialą buvo išplauti laikotarpiu nuo 2007 iki 2015 metų. Anot jo, buvo sudarytas „sudėtingas apsišaukėlių įmonių ir pinigų plovimui skirtų bankų tinklas“ Moldovoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje.
Savo ruožtu „Danske Bank“ pripažino, kad Estijos filialo priežiūra nebuvo pakankama ir praėjusiais metais pradėjo vidinį tyrimą, kurio rezultatai turėtų būti paskelbti rugsėjį.
„Danske Bank“ netikėtai atsidūrė kompanijoje bankų, kurie pastaraisiais metais išgyveno didžiulius pinigų plovimo skandalus. Tarp tokių bankų yra prancūzų „BNP Paribas“ bei vokiečių „Deutsche Bank“.