Nežino, kuo gali naudotis
Naudotis elektroninėmis paslaugomis – kur kas paprasčiau, bėda – kad daugelis nė nežino visų galimybių, kuriomis gali pasinaudoti. Tai tvirtina ir e. paslaugų naudojimo tendencijas vertinantys specialistai, ir patys apie e. paslaugas apklausti žmonės.
Dažniausiai naudojamasi pačiomis populiariausiomis e. paslaugomis – bankininkyste, gyvenamosios vietos deklaravimu, jau dažnai naudojamos ir vaiko registracijos ar kelionių maršrutų planavimo paslaugos. Tačiau tai – toli gražu ne viskas, ką siūlo tiek privataus sektoriaus įmonės, tiek valstybės institucijos. Iki šiol pastarosios Elektroniniuose valdžios vartuose, prie kurių prisijungti tereikia e. bankininkystės ar e. parašo, siūlo net 670 paslaugų. Ir tai – toli gražu ne pabaiga, e. paslaugų spektras ir toliau plečiamas, panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas.
2015 metais Elektroninių valdžios vartų portale apsilankė apie 1,8 mln. unikalių lankytojų.
Viešosiomis e. paslaugomis naudojasi vis daugiau žmonių. 2015 metais Elektroninių valdžios vartų portale apsilankė apie 1,8 mln. unikalių lankytojų. Tai rodo, kad gyventojams šis bendravimo su valdžia būdas yra itin priimtinas, todėl į elektroninę erdvę stengiamasi perkelti kuo daugiau paslaugų.
Neseniai gyventojams internetu tapo pasiekiamos dar 65-ios savivaldybių teikiamos paslaugos. Nuo šiol lietuviams prieinamų institucinių paslaugų skaičius gerokai viršys 700.
Nuo namo numerio keitimo iki leidimo laidoti išdavimo
Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Andrijauskas tikino, kad miestų ir rajonų savivaldybių gyventojai bei juridiniai asmenys Elektroninių valdžios vartų portale www.epaslaugos.lt bet kuriuo jiems patogiu laiku, nepriklausomai nuo savivaldybės darbo laiko, jau gali pateikti prašymus įvairioms pažymoms ir leidimams gauti. Kaip minėta, nuo gyvenamosios vietos deklaravimo iki skundo elektroniniu būdu pateikimo.
Visai neseniai savivaldybių elektroninių paslaugų sąrašą papildė dar daugiau nei pusšimtis internetu galimų atlikti procedūrų, kurių spektras – itin platus.
Elektroniniu būdu galima užpildyti paraišką traktoriaus ar savaeigės mašinos techninės apžiūros talono išdavimui. Taip pat užpildyti prašymą dėl pastatų, butų ar kitų patalpų numerių keitimo, minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vaikams skyrimo.
Internetu gyventojai gali gauti leidimą ir kirsti, persodinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus. Elektroniniu būdu jau kreipiamasi ir dėl leidimo laidoti išdavimo.
Keliauti į savivaldybę jau nebereikia ir dėl leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais (taksi), internetu taip pat nesunkiai užpildoma paraiška norint įrengti paslaugų ir informacinius kelio ženklus gyvenamųjų vietovių gatvėse ar vietinės reikšmės keliuose.
Gyvūnų mylėtojai elektroniniu būdu gali kreiptis į savivaldybę ir dėl leidimo laikyti pavojingus šunis.
Gyvūnų mylėtojai elektroniniu būdu gali kreiptis į savivaldybę ir dėl leidimo laikyti pavojingus šunis. Prašymai dėl galimybės surengti renginį, prekiauti viešose vietose ar jose talpinti reklamą – taip pat laukiami elektronine forma.
Ir tai – tik maža dalis to, ką gyventojai gali atlikti neiškėlę kojos iš namų. Sužinoti išsamiau apie siūlomas e.paslaugas galite spustelėję čia.
Skaitmeninamos – populiariausios paslaugos
Sprendžiant, kurias paslaugas skaitmeninti, o kurių ne, svarbiausias kriterijus, pasak Kęstučio Andrijausko, buvo jų aktualumas gyventojams. „Šiuo metu į elektroninę erdvę perkeltos iš esmės visos daugiausia gavėjų prašymų sulaukusios savivaldybių teikiamos paslaugos. Pagrindinis iššūkis dabar – dar labiau didinti elektroninių paslaugų naudojimą tarp gyventojų“, – kalbėjo direktoriaus pavaduotojas.
Pasak jo, būtina informuoti apie e. paslaugų operatyvumą ir naudą tuos, kurie dar jomis nesinaudoja. „Teikiant paslaugas elektroniniu būdu sutrumpinama paslaugų teikimo trukmė, užtikrinama lengvai pasiekiama prieiga gyventojams ir verslui. Savivaldybės siekia, kad elektroninės paslaugos būtų kuo plačiau naudojamos.
Vietose, kur tradiciniu būdu teikiamos savivaldybės paslaugos, iškabinami informaciniai skelbimai apie galimybę gauti paslaugas elektroniniu būdu Elektroninių valdžios vartų portale. Taip pat papildomai informuojami asmenys, atvykusieji gauti paslaugos į savivaldybę, apie galimybę atitinkamą paslaugą patogiau ir greičiau gauti elektroniniu būdu“, – kalbėjo K. Andrijauskas.
Nors besinaudojančių e. paslaugomis procentas Lietuvoje po truputį auga kasmet, kol kas šalis vis dar atsilieka nuo ES vidurkio. Pastarasis siekia 46 proc., o Lietuvoje e. paslaugas atradę 44 proc. gyventojų, kai tuo tarpu Skandinavijos šalyse šie skaičiai viršija 80 proc.
