Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Dar kartą siūlo valstybinių įmonių pertvarką

Ūkio ministerija vėl parengė valstybinių įmonių, kurių bendras turtas – beveik 30 mlrd. litų – valdymo reformos planą. Privataus verslo teigimu, valstybės noras turimą turtą valdyti efektyviau – geras, tačiau pertvarka – per vėlyva, mat jai reikėtų visų politinių partijų paramos.
Vyriausybės pastatas Vilniuje
Vyriausybės pastatas Vilniuje / Gedimino Savickio/BFL nuotr.

Porą metų dėliojanti variantus, kaip reformuoti savas įmones, ministerija naujausias šių įmonių valdymo reformos gaires trečiadienį žada pristatyti Vyriausybei, pranešė LTV „Panorama“.

Pagal jas visas įmones ketinama suskirstyti į tris grupes, kiekvienai nustatant griežtą, ne mažiau kaip 5 ar 10 proc. kapitalo grąžos normą , o viso valstybės turto naudojimo kontrolę perduoti Turto fonde veiksiančiai naujai institucijai – valdymo koordinavimo centrui.

„Pirmiausiai norime įgyvendinti stiprių valdybų principą, numatyti, kad valdybose būtų profesionalai, nepriklausomi valdybos nariai, kurie ateitų iš privataus sektoriaus. Kad nebūtų vien valstybės tarnautojai. Taip pat įkuriamas valdymo koordinavimo centras, kurio funkcijos yra rekomendacinės, t.y. jis analizuos visas įmones ir tieks Vyriausybei savo pastabas, kaip reikėtų pertvarkyti vieną ar kitą įmonę ar sektorių“, – kalbėjo ūkio viceministras Adomas Audickas.

Prieš teikdama būsimos reformos gaires Vyriausybei, ministerija norėjo išgirsti nemažos įmonių valdymo patirties turinčių pramonininkų nuomonę. Anot jų, pertvarka būtina, bet kai kurie siūlomo modelio aspektai kelia abejonių.

„Sutvarkymas strateginio planavimo proceso, unifikavimas, turto grąžos priežiūra, kad tai būtų didinama, taip pat komercinių arba remiamų socialinių funkcijų atskyrimas ir finansinės veiklos išskaidrinimas – neabejotinai teisingi sprendimai. Bet yra dalykų, kurie tikrai kelia abejonių. Ypač naujų valdybos narių išorinis paskyrimas, kaip tai bus suderinta su įstatymais numatyta ministrų atsakomybe, personaline atsakomybe už vienos ar kitos ūkio šakos sėkmingą plėtrą“, – teigė Pramonininkų konfederacijos prezidento pareigas einantis Gediminas Rainys.

Pramonininkai sako nematantys būdų, kaip užkirsti kelią politikų kišimuisi į valstybės įmonių veiklą bei kišenę, nes esą tikrai ne paslaptis, kad dalis šių įmonių finansuoja įvairias partijas. Jie apgailestauja, kad beveik visą kadenciją rengtą valstybės turto valdymo reformą žadama tvirtinti, kai Vyriausybė jau beveik kraunasi lagaminus. Atėjusieji po rinkimų galbūt į viską žiūrės kitaip.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?