Pagrindiniai veikėjai – Atėnai, Berlynas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – kritikavo susitarimo sąlygas, kurios kol kas yra gana miglotos.
Jų skeptišką nusistatymą, kurį išsako ne vien ekonomistų ratas, reikės įveikti, kad greitai turinčios prasidėti nuodugnios derybos dėl jau trečiojo pagalbos Graikijai plano per pastaruosius šešerius metus būtų sėkmingos.
Graikija netiki susitarimu
Nekeista, kad didžiausios abejonės reiškiamos pačioje Graikijoje. Pagal šį susitarimą, vargais negalais pasiektą antradienį po 17 valandų trukusio derybų maratono, Atėnai privalo imtis naujų griežto taupymo priemonių, o šalies ekonomika faktiškai bus kontroliuojama išorinių jėgų.
Vos nudžiūvus sutarties parašams, Graikijos premjeras Aleksis Cipras pareiškė netikintis ta sutartimi.
Vos nudžiūvus sutarties parašams, Graikijos premjeras Aleksis Cipras pareiškė netikintis ta sutartimi, bet sakė turėjęs ją priimti, kad išvengtų potencialiai katastrofinio šalies bankroto ir pasitraukimo iš euro zonos.
„Man teko konkrečiai rinktis: priimti sutartį, kurios daugeliui punktų aš nepritariu, arba gresia nežabotas bankrotas“, – A.Cipras sakė Graikijos parlamentui.
„Nežinau, ar pasielgėme teisingai. Žinau, kad padarėme tai, dėl ko, kaip mums atrodė, neturėjome pasirinkimo“, – pridūrė jo finansų ministras Euklidas Cakalotas.
Tvyrant nepatiklumui, priešakyje veikiausiai laukia dar ilgas kelias, kol institucijos prisiims šio plano „valdymo teises“, kaip tikisi TVF vadovė Christine Lagarde.