„2018 m. Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi, o kai kuriose srityse pasiekta istoriškai geriausių rezultatų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis. Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimo tempas pernai siekė 3,4 proc., nedarbo lygis sumažėjo ir nukrito iki 6,2 proc., šalies darbo užmokestis padidėjo 9,6 proc., suvaldytas maisto kainų augimas. Džiaugiuosi, kad prie šių rezultatų reikšmingai prisidėjo Vyriausybės vykdoma veikla ir 6 struktūrinės reformos“, – tokia premjero Sauliaus Skvernelio įžanga pradedama Vyriausybės ataskaita.
Premjeras Vyriausybės darbus rytoj Seime pristatys 10.20 val.
Tačiau net ir pirmasis sakinys kliuvo ekonomistui Ž.Mauricui. Jis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įrašu, kad Latvijos ir Estijos metai buvo dar sėkmingesni, daugiau augo ir Lenkija, ir Airija. Apskritai Lietuva aplenkė tik tris Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybes.
„Ekonomikos augimas 2018 metais: Lietuva – 3,4 proc. Latvija – 4,8 proc., Estija – 3,9 proc., Lenkija – 5,1 proc., Airija (siekiamybė) – 6,7 proc. Iš visų VRE šalių lėčiau už Lietuvą augo tik Kroatija, Bulgarija ir Čekija. Tad lieka neaišku, į kurią pusę, cituoju „prie šių rezultatų reikšmingai prisidėjo Vyriausybės vykdoma veikla ir 6 struktūrinės reformos*“ juolab, kad reformos pradėtos tik šiais metais, o kalbama apie praėjusių metų rezultatus“, – kritikuoja Ž.Mauricas.
Pateikiamame grafike Ž.Mauricas lygina, kad Lietuvos dalis Baltijos šalių bendroje ekonomikoje ėmė mažėti.
Ataskaita – pagal 5 prioritetus
Vyriausybės ataskaitos santraukai skirti 7 puslapiai, joje daugiausia giriami atlikti darbai ir pasiekti rezultatai pagal 5 Vyriausybės prioritetus.
„Darni, atsakinga ir sveika visuomenė“ skiltyje pažymima, kad pernai sėkmingai įgyvendinti darbo santykiams, pajamoms ir socialinėms išmokoms skirti darbai, didėjo įvairios išmokos ir pajamos.
Pripažįstama, kad Lietuvos demografinė būklė vis dar sudėtinga.
„2018 m. daug dėmesio skirta šeimai palankios aplinkos kūrimui ir gimstamumo didinimui: 67 proc. padidinti vaiko pinigai (nuo 30,02 iki 50,15 eurų), vidutiniškai 2018 m. per mėnesį išmoką vaikui gavo apie 492,97 tūkst. vaikų, įvestos finansinės paskatos pirmajam būstui regionuose įsigyti (pasinaudojo 116 jaunų šeimų), plėtotos viešosios paslaugos (pradėtos teikti bandomosios apsaugoto būsto, laikino atokvėpio, atvejo vadybos ir kitos paslaugos)“, – teigiama ataskaitoje.
Vyriausybė užsimena, kad nuo 2018 m. mokama nauja išmoka įvaikinus vaiką – 304 eurai per mėnesį.
Pagal prioritetą „Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas“, ataskaitoje minimas etatinis mokytojų darbo apmokėjimas, įsteigti 3 nacionaliniai pedagogų rengimo centrai, parengtos naujo turinio pedagogų rengimo programos, kuriamas ir išbandomas pedagoginės stažuotės (privalomas pirmaisiais darbo mokykloje metais) modelis.
„Buvo pertvarkomas universitetų tinklas, siekiant užtikrinti aukštą mokslo ir studijų kokybę ir tarptautinį konkurencingumą“, – vertinama ataskaitoje.
Trečias prioritetas – „Viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas“. Šioje skiltyje vertinama, kad 2018 m. 5 proc. sumažėjo viešojo sektoriaus įstaigų, pradėta sisteminė viešojo sektoriaus įstaigų peržiūra, kuri turėtų apimti 4000 įstaigų.
Įsteigtas Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras konsoliduotai atliko 140-ies viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas.
Ketvirtas prioritetas – „Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra“, čia minima, kad Lietuva pasiekė 14 vietą Pasaulio banko 2018 m. paskelbtame reitinge „Doing Business 2019“, verslo išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai 2017 m., palyginti su 2010 m., išaugo 2 kartus, nuo 64,6 mln. iki 132,3 mln. eurų, pernai faktinis naujų TUI didelės pridėtinės vertės projektų skaičius (67 vnt.) išaugo 18 vnt., palyginti su 2017 m.
„2018 m. įsisteigė net 140 naujų startuolių, t.y. 43,8 proc. daugiau nei 2017 metais. 2018 m. startuoliai iš viso pritraukė 183 mln. eurų (2017 m. – 24,6 mln. eurų) investicijų“, – teigiama ataskaitoje, taip pat paminima kova su šešėliu, auganti perdirbamų komunalinių atliekų dalis, augančios apyvartos oro ir jūrų uostuose, išasfaltuoti 268 kilometrai žvyrkelių.
Paskutinis prioritetas – „Saugi valstybė“, čia minima 2 proc. BVP siekiantis gynybos biudžetas, augantis energetinis saugumas, gerėjantis policijos reagavimas į įvykius, mažėjantis žuvusiųjų keliuose skaičius.
