Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet BVP augimas sudarys 2,7 procento, o kitąmet 2,6 procento. Dar pernai rudenį Lietuvos bankas BVP prognozes didino 0,1 procentinio punkto ir šiems metams prognozavo 2,8 proc. augimą. Anksčiau prognozes didindavo ir kitos finansų institucijos.
„Mes prognozuojame, kad šalies ekonomikos augimas 2019 m. bus lėtesnis nei praėjusiais metais, bet vis tiek išliks spartus. Tokį nuoseklų lėtėjimą mes matome ir kitais dviem metais. Ekonomikos augimo lėtėjimą mes vertiname per tai, kad turėtų mažėti gamybos atotrūkis – ekonomika turėtų grįžti į tą potencialaus tvaraus augimo kelią“, – sako G.Šimkus.
Ekonomikos prognozės prastėjimą lemia išaugęs ekonominės politikos ir tarptautinės aplinkos neapibrėžtumas, pvz., neaiški „Brexit“ baigtis, prekybos karai, ryškėjančios valdžios finansų problemos Italijoje, Vokietijos ūkio lėtėjimas.
Visa tai neigiamai veikia pasaulio ir Europos ekonomikos aktyvumą, o būdama maža ir atvira Lietuvos ekonomika negali išvengti bjurstančių nuotaikų pasekmių. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad veikiamas išorės veiksnių, Lietuvos eksporto augimas turėtų sulėtėti nuo 4,9 proc. Iki 4 proc.
„Darbuotojų trūkumas – vienas svarbiausių veiksnių, jis ir šiemet turėtų lemti spartų algų augimą. Tačiau pastebime, kad įmonės darbo užmokesčiui mokėti skiria vis didesnę dalį savo finansų, o tai negali tęstis amžinai. Manome, kad jau šiemet algos gali kilti truputį mažiau negu pernai. Kainos turėtų didėti panašiu tempu, o tai reiškia, kad gyventojų padėtis ir toliau bus palanki: jų perkamoji galia ir toliau augs“, – sako Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Tai jau antra prastesnė prognozė šiemet. Kovo mėnesį savo pesimistiškesne prognoze jau pasidalino ir Finansų ministerija: tikisi, kad BVP augs lėčiau, apie 2,6 proc. šiemet, kadangi dalis rizikų materializuojasi.
Tačiau bankas „Luminor“, priešingai nei Finansų ministerija, savas prognozes kovą pagerino iki 3 proc. šiemet.
Žada spartų algų augimą
Anot G.Šimkaus, privačių asmenų vartojimo augimas bus maždaug toks pats, kaip ir 2018 m. kadangi dėl įtampų darbo rinkoje ir darbo užmokesčio augimo, valdžios sprendimų, tokių kaip augančios pensijos, namų ūkių disponuojamų pajamų augimas išliks spartus.
„Kainų augimas išliks pakankamai stabilus, na ir gyventojų perkamoji galia bus didėjanti, atitinkamai ir privatus vartojimas augs sparčiai“, – sako G.Šimkus.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis padidės 8,1 procento, tai šiek tiek lėčiau, nei pernai. O kainų augimas, arba infliacija šiemet sudarys 2,4 procento.
„Turime atsižvelgti, kad kai kurių valdžios sprendimų įtaka taip pat blėsta, tokių kaip „Sodros“ įmokų grindys ar tai, kad minimalus atlyginimas gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą“, – aiškina G.Šimkus.
Tačiau viešojo sektoriaus darbuotojai ir šiemet gali tikėtis dviženklių atlyginimų augimo.
„Viešajame sektoriuje darbo užmokesčio augimas turėtų būti spartesnis nei 8 proc. ir galbūt netgi viršyti praėjusių metų lygį. Tai galima spręsti iš eilučių biudžete, pvz., sveikatos draudimo fonde“, – teigia G.Šimkus.
Ekonomistas vertina, kad kainų augimas 2017 m. siekė 3,7 proc., o pernai sulėtėjo, kadangi mažėjo tabako, gėrių, maisto veiksnių įtaka. Tačiau paslaugų infliacija išliko sparti ir siekia 4-5 proc.
Augame daugiau nei potencialas
Anot G.Šimkaus, net ir esamas šalies ūkio augimas viršija savo potencialą, tai reiškia, kad ekonomika auga sparčiau, nei galėtų augdama tvariai. Tai sudaro sąlygas formuotis disbalansams, ypač kaistančioje darbo rinkoje.
„Ekonomika gali veikti tvariai, efektyviai, tam skaičiuojamas potencialus ekonomikos lygis – tai toks lygis, kai efektyviai išnaudojamos ekonomikos gamybos priemonės, ir nedarbas yra žemas, bet ne toks, kuris skatina kainų augimą. Ekonomikos augimas gali būti ir didesnis, ir mažesnis nei potencialas, ir jei yra didesnis – gali formuotis rizika“, – sako G.Šimkus.
Anot jo, Lietuvoje atotrūkis siekia 2-3 proc., ekonomika yra cikliniame pakilime.
„Ar mes matome išryškėjusių nesubalansuotumų – taip matome. Darbo rinką, kuri pakankamai įkaitusi ir darbo užmokestis šuoliuoja dviženkliais kaičiais“, – sako G.Šimkus ir toliau vardija, kad auga gamybos sąnaudos, perkamoji galia, paklausa – atsiranda infliacinis spaudimas.
Siekiant tvaraus ekonomikos augimo, anot Lietuvos banko, būtina didinti privačiojo ir viešojo sektoriaus investicijų našumą, pinigus kreipti į pažangesnes ar aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias technologijas, ryžtingai spręsti Lietuvos darbo rinkai kylančius iššūkius, ir užtikrinti kokybiškesnį švietimą.
Daug neapibrėžtumo
G.Šimkus patikina, kad kad neapibrėžtumo kyla iš įvairių veiksnių, o visa tai atsispindi ir ekonomikoje: „pvz., „Brexit“ įvyks ar neįvyks, JAV siekis persiderėti prekybos sąlygas su pagrindinėmis prekybos partnerėmis, Italijos vyriausybės ginčas dėl Italijos biudžeto, neaiškumas, kada palūkanų normų aplinka grįš į normalų kelią, ar geltonųjų liemenių protestai“.
Tai lemia ir besikeičiančius verslo bei vartotojų lūkesčius.
2018 metais buvo pasiektas ekonominės politikos neapibrėžtumo indekso maksimumas per dešimtmetį, jis po to šiek tiek krito, bet vis tiek išliko aukštumose. Pasaulio eksporto tempai, smagiai ūgtelėję 2017-2018 metais, jau prarado augimo tempą“, – sako G.Šimkus.
Anot jo, nėra vienos konkrečios rizikos, kuri nusmukdytų Pasaulio ar Lietuvos ekonomiką, tačiau yra daug atskirų, kurios gali materializuotis kartu.
„Kalbant apie tas rizikas, grėsmes, jas vertinant pavieniui, paėmus izoliuotai, didelio poveikio pasaulio ekonomikai gal ir nepadarytų. Dalykas tas, kad jų atsiranda daug, ir jos vyksta vienu metu“, – sako G.Šimkus.
Anot jo, neigiamas scenarijus būtų, jei visos rizikos pradėtų pildytis vienu metu, tai galėtų reikšmingai pabloginti ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio ekonomikos augimo prognozes. Jis palygino, kad „Brexit“ poveikis atskirai Lietuvai tiesiogiai galėtų lemti 0,4 proc. BVP mažėjimą.
„Žvelgiant iš mūsų perspektyvos, pasimokant ir praėjusio krizinio laikotarpio, taip, mes esame maža atvira ekonomika, (…) mes esame jautrūs tam, kas vyksta tarptautinėje aplinkoje. Mūsų ekonominė politika turi būt atsakinga ta prasme, kad jei tos krizės, pavojai materializuotųsi, mes tų problemų neeskaluotume dar ir vidiniais nesubalansuotumais, kuriuos turime savo ekonomikoje“, – įspėjo ekonomistas.
Jis paminėjo kaistančią darbo rinką, teigiamą gamybos atotrūkį, kai ekonomika auga virš potencialo, taip pat fiskalinė politika turi polinkį „į procikliškumą“.
„Ir valstybės rezervai norėtųsi, kad būtų didesni. Reikia tokius namų darbus padaryti, kad, mes patys negalėdami smarkiai paveikti tarptautinės aplinkos, būtume pasiruošę“, – sako G.Šimkus.
Paklaustas, kaip tokiu neapibrėžtu laikotarpiu turėtų elgtis gyventojai, G.Šimkus patikino, kad finansiniai rezervai padėtų, tačiau tai nebūtų svarbiausia.
„Komercinių bankų specialistai pasakytų, kad reikia taupyti, kad reikia sukaupti tam tikrus rezervus, na ir tai tikrai tiesa, skaičiuojama, kad reikia turėti maždaug 6 mėnesių atlyginimo rezervą, kad gyventojas saugiai jaustųsi. (…) Bet apskritai kalbant, be to, kad kiekvienas visuomenės narys turi pasirūpinti savo ateitimi, labiausiai veiktų tai, kad šalies ekonominė politika būtų tvarkinga“, – teigė G.Šimkus.
