Seimo priimtas Darbo kodeksas piktina ne tik kai kuriuos darbuotojus, bet ir darbdavius. Pastaruosius labiausiai nustebino nauji apribojimai dirbant su projektais. Darbo kodekso kūrėjai nusprendė, kad sutartis dėl projektinio darbo galima pasirašyti ne daugiau kaip su 10 proc. savo darbuotojų.
Nesuvokiama, kas nusprendė, kiek įmonėje bus projektinio darbo, – stebėjosi advokatas L.Marcinkevičius.
Ką daryti su likusiais 90 procentų?
Vilniečio Mariaus Pareščiaus valdomoje informacinių technologijų kompanijoje 80–90 proc. darbuotojų yra pasirašę projektinio darbo sutartis. Darbo ir užsakymų daugėja, tad gausėja ir projektams įdarbintų žmonių skaičius. Tačiau nuo kitų metų M.Pareščius tokių galės palikti tik dešimtadalį – tokią ribą nustatė Darbo kodeksas, kuriam Seimas pritarė praėjusią savaitę.
Vilniečio firmoje su projektais dirba 20 žmonių. Tad laikantis Kodekso tokias sutartis galės turėti tik 2 žmonės. Ką daryti su likusiais 18?
„Vadinasi, negalės būti didelių projektų, kuriuose dirbtų tik tam tikslui samdyti žmonės. Mano verslui tai negerai, teks vėl ieškoti būdų, kaip tai išspręsti“, – 15min sakė verslininkas.
Toks keistas apribojimas stebina ir teisininkus. „Įtvirtintas apribojimas įdarbinti pagal projektinio darbo sutartis iki 10 procentų žmonių yra nelogiškas ir neatitinkantis rinkos poreikių. Nesuvokiama, kas nusprendė, kiek įmonėje bus projektinio darbo“, – stebisi advokatų kontoros „Marcinkevičius ir partneriai Juridicon“ advokatas Laimonas Marcinkevičius.
Praras dalį mokesčių
Lietuvoje veikia daugybė įmonių, kurios samdo darbuotojus tik tam tikriems projektams. Tai ne tik IT, bet ir statybų, kitos pakraipos firmos. Pavyzdžiui, kai kurie specialistai yra įdarbinami ES paramos projektams įgyvendinti. Iki šiol niekas neribojo skaičiaus žmonių, galinčių taip dirbti. Bet nuo naujųjų metų teks keistis.
M.Pareščius svarstė, kad su projektais dirbančius specialistus reikės įforminti kaip laisvai samdomus. Tačiau dėl to valstybė tik praras dalį mokesčių, mano jis.
Projektams samdomi žmonės paprastai pasirašo terminuotas darbo sutartis. Pagal naująjį Kodeksą, sutartis galima bus pasirašyti iki dvejų metų ir tik su dešimtadaliu darbuotojų.
„Dėl šio pakeitimo aš išgyvensiu, bet keista, kad valstybė stato tik kliūtis tiems, kurie sąžiningai moka mokesčius, įdarbina žmones“, – stebėjosi IT verslą turintis vilnietis.
Teisininkas: bendrovėms atsiras keblumų
Net ir tada, kai įsigalios naujasis Kodeksas, M.Pareščius neketina atsisveikinti su savo darbuotojais.
„Žmonės niekur nedings. Tačiau mums, kaip administracijai, teks prisitaikyti. Teks keisti darbo sutartis, nutraukti senas, pasirašyti naujas. Projektinių sutarčių variantas mums buvo pats tinkamiausias“, – dėstė pašnekovas.
Kam prireikė įvesti tokių darbuotojų kvotą? Advokatas L.Marcinkevičius, kuris yra ir Lietuvos projektų vadybos asociacijos valdybos narys, prisiminė, kad kai buvo svarstytas Darbo kodeksas, apie tokį apribojimą niekas nekalbėjo. Tačiau jis atsirado svarstant projektą Trišalėje taryboje.
Nors siūlyta šį pasiūlymą išmesti, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
L.Marcinkevičius sako, kad jeigu įmonė organizuoja savo darbą vien projektiniu principu, tai to darbo gali būti 100 proc.
„Taigi nuostata, numatanti, kad projektinio darbo sutartis negali būti sudaroma daugiau kaip su 10 procentų darbuotojų, tikrai gali sukelti keblumų įmonėms, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su tam tikrų projektų įgyvendinimu, nes paprastai tokiose įmonėse visi darbuotojai samdomi atitinkamam projektui atlikti“, – 15min komentavo advokatas.
Pereis prie kitokių sutarčių
Jis įsitikinęs, kad verslininkai žmones įdarbins pagal paslaugų, taip pat terminuotas darbo sutartis arba net autorines sutartis.
„Todėl minėto 10 procentų „dėka“ naujai įtvirtinama darbo sutarties rūšis, mano manymu, nepasieks tų tikslų, kurių siekiant ji buvo teisiškai įtvirtinta ir rizikuoja tapti negyva – niekada netaikoma ir nenaudojama“, – teigė jis.
Darbo kodekso kūrėjai siekė įtvirtinti projektinę veiklą, nes Lietuvoje daugėja tik su atskirais projektais dirbančių žmonių.
