Dar vienas įrodymas – tie patys bankai Lietuvai taiko didesnius įkainius nei kitur

Lietuvos banko atliktas skandinaviškų bankų teikiamų paslaugų įkainių tyrimas išryškino akivaizdžius skirtumus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – verslui įkainiai daugeliu atvejų yra didžiausi Lietuvoje ir tam tikrais atvejais net kartais didesni nei Estijoje.
Lietuvos bankas
Lietuvos bankas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Tos pačios paslaugos, tas pats regionas ir tie patys bankai. Bet mokesčiai – skirtingi. Lietuvos bankas Seimui pateikė įkainių analizę, kuri rodo, kad Lietuvos vartotojams taikomi didesni įkainiai. Tiesa, ne visi.

Bankų įkainiai
Bankų įkainiai

Kainos skiriasi

Bankų sektoriai Baltijos šalyse yra gana panašūs, ypatingai Lietuvos ir Estijos tiek savo struktūra, tiek konkurencine aplinka, o didžiausias rinkos dalis užima tie patys trys bankai – "Swedbank", SEB, Luminor.

Anksčiau bankų atstovai aiškino, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkos yra skirtingos, ir klientų elgesys yra skirtingas. Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojai labiau prisirišę prie grynųjų, nei jų šiauriniai kaimynai.

Bankai Baltijos šalyse naudojasi ta pačia informacinių technologijų infrastruktūra. Tad labai tikėtina, kad ir ribiniai paslaugos kaštai kiekvienam bankui yra labai panašūs, tačiau vartotojui tos pačios paslaugos kaina skirtingose šalyse skiriasi net kartais Lietuvos nenaudai.

Kreipėsi į Konkurencijos tarybą

Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad kreipėsi į Lietuvos banką ir Konkurencijos tarybą su prašymu papildomai išsiaiškinti, ar tokia kainodara, jų nuomone, nepažeidžia sąžiningos konkurencijos principų ir ar nereikėtų papildomo tyrimo išaiškinti, kokios priežastys lemia šiuos skirtumus.

Taip pat kreiptasi ir į Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje su prašymu susipažinti ir įvertinti, ar remiantis akivaizdžiais kainų skirtumais yra pagrindo kreiptis į Europos komisijos Konkurencijos generalinį direktoratą.

"Europos teisė aiškiai draudžia išnaudotojišką verslo elgesį. Skandinaviški bankai turi reikšmingos įtakos Lietuvos bankų sistemos stabilumui bei ekonomikos augimui. „Tačiau tokia situacija negali būti pagrindas piktnaudžiauti dominuojančia savo padėtimi – pažeisti Europos sąjungos teisę ir išnaudoti Lietuvos verslą“, – sako Seimo narys.

Bankai: tai klaidina

Pasak Manto Zalatoriaus, Lietuvos bankų asociacijos prezidento, bankai kainodaros sprendimus priima individualiai. Asociacija jų nenagrinėja ir nekomentuoja.

„Tačiau atkreiptume dėmesį, kad selektyvus trijų Baltijos šalyse veikiančių bankų įkainių palyginimas neatspindi visumos ir gali privesti prie klaidinančių išvadų. Būtų tikslingiau lyginti visų rinkos dalyvių kainas toms pačioms paslaugoms vietos rinkoje“, – sakė M.Zalatorius.

„Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas atkreipė dėmesį, kad trijų Baltijos šalių rinkos vystėsi skirtingai, pagal tai formavosi klientų poreikiai ir poreikis skirtingoms paslaugoms. "Bankai šiose atskirose šalyse veikia skirtingose rinkose, todėl daryti apibendrinančias išvadas pagal atskirų įkainių dydžius nėra teisinga", – sakė jis.

Be to, "Swedbank" atstovo teigimu, pavieniai įkainiai negali atskleisti bendros kliento mokamos paslaugų kainos ir reiktų žvelgti į jų visumą, atsižvelgiant ir į tokius faktorius, kaip klientų finansiniai įpročiai atsiskaityti ar neatsiskaityti grynaisiais pinigais, klientų skaitmenizacijos lygį, specialius paslaugų pasiūlymus ir kitas papildomas naudas.

Be to, A.Sagatausko nuomone, matuoti viską standartiniais įkainiais yra ne tik netikslu, bet ir klaidinga. "Atskiros verslo klientų grupės turi dar didesnes galimybes pasinaudoti paslaugomis už ypač mažą kainą arba net nemokamai", – teigė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis