Darbui nuotoliu Lietuvos įmonės dažniausiai samdo baltarusius
„Deel“ duomenimis, Lietuvoje dirbti nuotoliniu būdu pasamdoma vis daugiau specialistų, o dažniausiai ieškoma programinės įrangos inžinierių ir vystytojų, vartotojų sąsajos ir vartotojų patirties (UI/UX) dizainerių, full stack programuotojų ir klientų vadybininkų. Šalių, iš kurių Lietuvoje veikiančios įmonės nuotoliniam darbui specialistus samdo dažniausiai, penketuką sudaro Baltarusija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Ispanija ir Armėnija. Dažniausiai per nuotolį dirba 25–34 metų asmenys, kurie Lietuvoje sudaro 65 proc. visų nuotolinių darbuotojų.
„Pandemijos pradžioje praktine būtinybe tapęs nuotolinis ir hibridinis darbas labai greitai įsitvirtino kaip dominuojantys darbo modeliai. Galimybės bent dalį laiko dirbti nuotoliniu būdu daugeliu atvejų pageidauja patys darbuotojai, o darbdaviams tai leidžia lengviau užpildyti savo žmogiškųjų išteklių spragas. Nebėra retas atvejis, kai įmonėse produktų ir paslaugų vystymo, techninio palaikymo, klientų aptarnavimo, rinkodaros padaliniai visiškai arba iš dalies remiasi nuotolinėmis komandomis“, – sako bendrovės „Deel“ plėtros vadovė Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos regione Liina Laas.
Nuotoliniu darbu lietuvius dažniausiai suvilioja vietos įmonės
L.Laas pabrėžia, kad nuotolinis darbas naujas galimybes atveria ne tik darbdaviams, bet ir vietos talentams, kuriuos taip pat vis mažiau riboja geografija ir fiziniai atstumai. Tačiau tai nebūtinai reiškia talentų nutekėjimą. „Deel“ duomenys rodo, kad darbuotojai iš Lietuvos nuotoliniu būdu dažniausiai įsidarbina savo šalyje. Tiesa, daug lietuvių specialistų pritraukia JAV ir Didžiosios Britanijos įmonės, taip pat Latvijos bendrovės.
„Įmonėms reikia gerai apgalvoti savo darbo organizavimo modelius ir strategijas, rasti būdus užtikrinti tiek biure, tiek per nuotolį dirbančių darbuotojų gerovę, įsitraukimą ir bendradarbiavimą. Šiuos iššūkius išsprendus nuotolinis darbas gali duoti išties daug naudos ir tapti įmonės augimo katalizatoriumi. Tai ypač aktualu Baltijos šalyse veikiančioms organizacijoms, kurioms pritraukti darbuotojų iš trečiųjų šalių darbui biure gali būti gana sudėtinga dėl biurokratinių kliūčių ir specialistų prioritetų, kurie ieškant darbo ir galimybių persikelti dažnai yra teikiami didesniems Vakarų Europos miestams“, – sako L.Laas.
Ką svarbu žinoti samdant nuotolinius darbuotojus?
Žmogiškųjų išteklių valdymo ekspertų įmonės „People Link“ vadovaujančioji partnerė Jurgita Lemešiūtė išskiria 3 pagrindinius dalykus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį samdant nuotolinius darbuotojus.
1. Ypatingas dėmesys vienai darbuotojo savybei
Visų pirma, nuotoliniam darbui ypač svarbios tampa ne tik specialistų profesinės kompetencijos, bet ir gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo darbo rezultatus.
„Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad gebėjimas prisiimti atsakomybę, arba kitaip – savininkiškumas, yra savybė, išskirianti geriausius rezultatus demonstruojančius darbuotojus iš kitų. Dirbdami nuotoliniu būdu darbuotojai turi daugiau laisvės ir galimybių savarankiškai siekti rezultatų, todėl savininkiškumas – gebėjimas prisiimti atsakomybę, laikytis susitarimų, laiku ir iki galo atlikti darbus – jiems tampa dar svarbesne savybe. Į ją būtinai reikėtų atkreipti dėmesį samdant nuotolinių komandų narius“, – sako J. Lemešiūtė.
2. Aukštesni patirties reikalavimai
Anot J. Lemešiūtės, kitas svarbu dalykas yra kompetencijų lygis. Jis aktualus visais atvejais, tačiau įdarbinus darbuotojus nuotoliniu būdu neretai yra sudėtingiau užtikrinti ir skatinti jų augimą, profesinį tobulėjimą. Dėl to į nuotolines pozicijas verčiau ieškoti reikiamos patirties ir kompetencijų jau turinčių, o ne jas dar tik ugdančių specialistų.
3. Tinkamai sustyguoti procesai
„Galiausiai samdant nuotoliniu būdu dirbančius specialistus ir formuojant jų komandas taip pat svarbu iš anksto apsibrėžti nuotolinio darbo politiką ir taisykles, susitarti dėl įvairiausių techninių dalykų – pavyzdžiui, kaip dažnai darbuotojas turės atsiskaityti, pateikti tarpinius rezultatus, dalyvauti nuotoliniuose susitikimuose, kuriomis valandomis privalės būti pasiekiamas. Tai leidžia abiem pusėms išvengti nesusipratimų ir blogų patirčių. Taip pat labai svarbus vaidmuo tenka vidinei komunikacijai, kuri turėtų būti aiški ir įtraukti tiek biure, tiek per nuotolį dirbančius darbuotojus, suteikti efektyvaus grįžtamojo ryšio galimybes“, – pabrėžia J. Lemešiūtė.
Personalo ekspertės teigimu, tai užtikrinus nuotolinį darbą lengviau integruoti į įmonės organizacinę kultūrą. Tai gali padėti pritraukti reikiamų talentų ir lengviau įveikti specialistų trūkumo keliamus iššūkius.
