Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ir Lietuvos aukštųjų technologijų grupės „BOD Group“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius sako, kad pramonės įmonės pasiruošusios įdarbinti karo pabėgėlius iš Ukrainos, tačiau tiek jis, tiek Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė pabrėžia, kad įmonės jiems dažniau gali pasiūlyti nekvalifikuotą darbą.
Vis dėlto prekybos tinklai bei kai kurios kitos įmonės priima ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus.
Vienoje savo įmonių V.Janulevičius svarsto sukurti netgi atskirą pamainą darbuotojams iš Ukrainos.
Pramonės ir prekybos įmonės siūlo darbo vietas
„Srautas auga, didėja, kiekvieną dieną kuo toliau, tuo daugiau sulaukiame norinčių įsidarbinti. Aišku, daugiausia yra moterys, ir bandome surasti galimybes joms dirbti. (...) Laukiame ir bandysime kiekvieną besikreipiantį įdarbinti“, – BNS teigė V.Janulevičius.
Jo teigimu, įdarbinti darbuotojų prašė ir Lietuvos pramonininkų partneriai Ukrainoje.
„Buvo pora atvejų, kai buvo prašymai dėl tų gerų darbuotojų, kurie išvyko iš Ukrainos (...) kad juos įdarbintume“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
V.Janulevičiaus teigimu, konfederacija artimiausiu metu žada parengti savo nariams skirtą susistemintą informaciją apie pabėgėlių pasiskirstymą miestuose pagal jų specialybes ir įsidarbinimo lūkesčius. Tačiau pramonės įmonės pabėgėliams dažniau gali pasiūlyti nekvalifikuotą darbą.
Jei ateityje augtų pabėgėlių skaičius, V.Janulevičius vienoje savo įmonių svarsto sukurti atskirą pamainą darbuotojams iš Ukrainos: „Jeigu atsiras daugiau bėgančių nuo karo, tai bandysime siūlyti sukurti netgi specialią atskirą pamainą, kad būtų viena kalba (...), kad jie visi jaustųsi kaip viena komanda“.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorės R.Vainienės teigimu, prekybos tinklai jau yra priėmę dešimtis pabėgėlių iš Ukrainos ir planuoja jų priimti daugiau.
Pasak R.Vainienės, pabėgėlių įdarbinimą lengvina tai, jog šalyje esant nepaprastajai padėčiai nereikalaujama iš dirbančių aptarnavimo sferoje mokėti lietuvių kalbą. Tačiau, jos teigimu, nemokantiems kalbos prekybos tinklai paprastai siūlo darbą, kur nėra tiesioginio kontakto su klientais.
„Šiuo metu yra tas kalbos reikalavimo taikymas suspenduotas. Dėl to (pabėgėliai – BNS) gali įsidarbinti iš karto, jiems nereikia išlaikyti jokių kursų ar testų ir gali žmonės pradėti dirbti. Bet, žinoma, jeigu jie nemoka kalbos, tai jiems siūlomas darbas ten, kur nėra kontakto su klientu – salės darbuotojai, gamybinių padalinių darbuotojai, sandėlio darbuotojai“, – BNS teigė R.Vainienė.
Vis dėlto, anot jos, prekybos tinklai, žiūrėdami į ilgalaikę perspektyvą, priima ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus.
„Prekybininkai nusiteikę įdarbinti ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus su perspektyva, kad galbūt ir Ukrainai kažkada reikės tokio profilio žmonių, kai ji atsikūrinės, atsistatinės, ir gal tie prekybos tinklai, kurie dabar veikia Lietuvoje, pradės kurtis ir ten“, – kalbėjo R.Vainienė.
Ukrainiečiams – įvairūs palengvinimai
Tiek pramonės įmonės, tiek prekybos tinklai įdarbintus karo pabėgėlius yra pasiruošę aprūpinti gyvenamuoju būstu.
„Prekybininkai ir iki šiol darbuotojams, kuomet buvo jų trūkumas ir reikėjo įdarbinti žmones (...) iš kitų rajonų ar panašiai, tai žmonėms būdavo siūlomi bendrabučiai. Tai tas galioja ir ukrainiečiams. Yra galimybės gauti bendrabutį, jeigu jie to pageidauja“, – sakė R.Vainienė.
Prekybos įmonių asociacijos direktorė patikino, jog įdarbinti pabėgėliai su darbo sąlygomis supažindinami jiems suprantama rusų arba anglų kalba.
„Yra ir darbų saugos reikalavimai, ir darbo sutartis išaiškinama. Tai visa tai jie (prekybos tinklai – BNS) daro tikrai rusų arba anglų kalba. (...) Bet, taip, jie šitam turi papildomai pasiruošti, išsiversti, kad žmogų supažindintų su darbo sutartimis, su darbuotojų saugos reikalavimais. Visa darbdavio atsakomybė yra įprastinė. Ji visiškai tokia pat, kaip ir bet kurio kito darbuotojo atžvilgiu“, – sakė R.Vainienė.
Pasak V.Janulevičiaus, neapibrėžtumas dėl to, kiek laiko galėtų dirbti pabėgėliai, pramonininkų negąsdina.
„Žmonės yra tikrai laisvi judėti. (...) Jie išvyko iš Ukrainos ne savo noru, dėl karo, ir kad jie visi čia labai ilgai liks, manau, yra mažai tikėtina. Bet ką mes turime pirmiausia padaryti, tai šiuo metu jiems padėti, kad jie turėtų pastogę, pajamas ir jaustųsi reikalingi“, – teigė V.Janulevičius.
R.Vainienė taip pat sako, kad prekybos tinklai nesibaimina, jog pabėgėliai galės dirbti tik kurį laiką, kol ras geresnes sąlygas arba galės sugrįžti namo.
„Prekybininkai yra įpratę prie gana didelės darbuotojų kaitos. Kadangi čia (prekybos tinkluose – BNS) tikrai tam tikroms profesijoms, tiems darbams galima apmokyti darbo vietoje, tai tie žmonės gali būti pakeičiami“, – kalbėjo R.Vainienė.
Prekybininkai yra įpratę prie gana didelės darbuotojų kaitos.
Siūlo ir aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą
Darbo skelbimų portaluose ukrainiečiams pateikiami įvairios kvalifikacijos darbo pasiūlymai. Jiems tinkami skelbimai pažymėti Ukrainos vėliavėle ir užrašu ukrainiečių kalba.
Pavyzdžiui, Danijos kapitalo inžinerinių konsultacijų ir projektavimo bendrovė „Cowi Lietuva“ yra pateikusi keliolika skelbimų IT specialistams, inžinieriams, projektuotojams, programuotojams, kuriems siūlomas 1–5,3 tūkst. eurų atlygis (neatskaičius mokesčių).
„Mes esame tarptautinė įmonė ir visada turėdavome ir turime žmonių, kurie yra nelietuviai ir Lietuvoje dirbantys. Čia jau būtų ne pirmas atvejis, kad mes kažką įdarbiname. Bet kuriuo atveju, solidarumas čia tikrai ne paskutinėje vietoje. (...) Mes visada buvome atviri bet kurios tautybės specialistams“, – BNS teigė „Cowi Lietuvos“ generalinis direktorius Algirdas Vaškelis.
„Šiuo atveju aš manau, kad žmonėms būtų didelė pagalba, jeigu jie galėtų kažkokiu būdu atsitraukti nuo savo tragedijos, prisidėti ir jaustis reikalingi“, – pridūrė jis.
A.Vaškelis negalėjo atsakyti, ar bendrovė jau sulaukė pabėgėlių susidomėjimo jiems siūlomomis darbo vietomis.
„Manau, kad tie žmonės, kurie pakliūna į Lietuvą ne savo valia, jų pirmas žingsnis turbūt būtų ne įsidarbinti, o susigaudyti, kur jie yra ir kur jie gyvens. Tikėtis kažkokio darbuotojų antplūdžio, matyt, nereikėtų“, – svarstė „COWI Lietuvos“ vadovas.
Vis dėlto A.Vaškelis pripažino, jog įmonė žmonių apmokymui neturi pakankamai resursų, todėl labiau norėtų jau įgijusių reikiamą specialybę bei atitinkančių kvalifikaciją darbuotojų.
Užimtumo tarnyba: įdarbinta beveik 500 ukrainiečių
Užimtumo tarnybos duomenimis, apie 800 darbdavių pateikė darbo pasiūlymus Ukrainos piliečiams – jie siūlo daugiau nei 5,2 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausia pasiūlymų pateikta Vilniaus, Kauno ir Šiaulių regionuose, darbas siūlomas maisto produktų gamybos bei drabužių siuvimo ir kitų tekstilės gaminių gamybos įmonėse. Darbo vietas taip pat siūlo prekybos centrai, viešbučiai, restoranai ir kiti darbdaviai.
Darbdaviai ieško tiek nekvalifikuotų, tiek kvalifikuotų darbuotojų – statybininkų, virėjų, kambarinių, parduotuvių salių darbuotojų, vairuotojų, siuvėjų, pakuotojų, elektrikų, inžinierių, IT specialistų, buhalterių, kitų specialistų.
Užimtumo tarnyboje pirmadienį buvo registruota apie 1400 darbo ieškančių įvairaus išsilavinimo ukrainiečių, o įvairiose įmonėse jau buvo įsidarbinę 486. Daugiausia jų įdarbinta Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje, taip pat Elektrėnuose, Marijampolėje, Alytuje.
Daugiausia ukrainiečių įdarbinta įmonėse „Amatininkų užeiga“, „Izolda“, Autorių fondas, „Gruzinai“, taip pat Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje, Šiaulių Jėzuitų gimnazijoje. Po kelis dirba bendrovėse „Subcontracting“, „Barbora“, „Ledira“, „Lasida“, „Sušių baras“, „Erelita furniture“, „Villon“, „Piciai“.
Užimtumo tarnybos duomenimis, ukrainietės įdarbintos mokytojomis, ikimokyklinio ugdymo pedagogėmis, virėjomis ir jų padėjėjomis, pagalbinėmis darbininkėmis, pakuotojomis, administratorėmis, baldų apmušėjomis, siuvėjomis, indų plovėjomis, vertėjomis, šiltnamio darbuotojomis. Keli yrai įdarbinti laivų korpusų prižiūrėtojais.
Tikslių skaičių apie visus darbo ieškančius ir įsidarbinusius ukrainiečius tarnyba teigė neturinti – nuo kovo 1 dienos darbdaviai ukrainiečius gali įdarbinti be papildomų procedūrų, be to, karo pabėgėliai nėra įpareigoti registruotis Užimtumo tarnyboje.
Skaičiuojama, kad į Lietuvą iki antradienio jau atvyko beveik 14 tūkst. pabėgėlių.
