G.Skaistė įregistravo Darbo kodekso pataisą, kurioje siūlo įtvirtinti, kad darbo skelbime darbdaviai privalo nurodyti daugiau nei 30 procentų besiskiriančias atlyginimo apatines ir viršutines ribas.
„Intervalo apatinės ribos dydis negali sudaryti mažiau nei 0,7 viršutinės intervalo ribos dydžio dalies“, – siūloma nauja pataisa.
Pvz., darbdavys galėtų nurodyti 700–1000 eurų į rankas, bet jau nebegalėtų nurodyti 600–1000 eurų ar 700–1100 eurų.
Dar nepraėjo nė pusmetis nuo liepos 1 d., kai įsigaliojo Darbo kodekso pataisos, įpareigojančios darbdavius darbo skelbimuose nurodyti algas, tačiau politikai jau mato priežasčių daryti korekcijas.
„Stebint priimto įstatymo įgyvendinimą pastebimi ir galimo piktnaudžiavimo atvejai. Pvz., atlikus 200 populiariausiame darbo skelbimų portale cv.lt prieinamų darbo skelbimų stebėseną, pastebėta, kad tik 45 proc. nurodė konkretų siūlomą darbo užmokestį. 5 proc. skelbimuose darbo užmokesčio nenurodė visai, o 50 proc. nurodė darbo užmokesčio intervalą“, – teigiama G.Skaistės pataisos aiškinamajame rašte.
Pasak parlamentarės, skelbiamo algų intervalo diapazonas itin skirtingas, buvo skelbimų, kur apatinė intervalo riba yra daugiau nei 10 kartų mažesnė nei viršutinė.
„Akivaizdu, kad tokia informacija darbo ieškančiam gyventojui nėra nei tiksli, nei naudinga. Nurodant darbo užmokesčio diapazoną, 21 proc. darbdavių nurodė intervalo ribas, kurios skiriasi ne daugiau kaip 30 proc., o 29 proc. – intervalo ribas, kurios skiriasi daugiau nei 30 proc.“, – aiškinama rašte.
Siūlymas nustatyti „toleruotinas intervalo ribas“, anot G.Skaistės, leistų tiksliau pateikti informaciją darbo skelbimuose ir tai labiau atlieptų darbo ieškančių asmenų poreikius gauti adekvačią informaciją apie būsimą darbo užmokestį.
V.Sutkus: primena valstybinį algų reguliavimą
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus neigiamai vertina tokį pasiūlymą.
„Aš tai vertinu neigiamai, todėl, kad tai yra dar vienas žingsnis į valstybinį atlyginimų reguliavimą. Jau pirmasis sprendimas dėl atlyginimų skelbimo buvo, toks mano galva, kontroversiškas. Bet šitas žingsnis – na, iš viso keistas. Atlyginimai yra įvairūs, būna bazinis atlyginimas, būna priedai ir premijos už pasiektus rezultatus, ir panašūs dalykai“, – stebisi V.Sutkus.
Anot jo, apribojimai dėl atlyginimų dydžių „būtų ne kas kita, kaip tam tikras lygiavos įvedimas“.
„Čia toks keistas daiktas – valstybės kišimasis į atlyginimų nustatymą. Mes visi suprantame, kad normalu, kai valstybė nustato minimalų atlyginimą, bet dabar ji ir vidutinį atlyginimą nori nustatyti. Laisvos rinkos sąlygomis tai yra daugiau nei keista, tai kelia nuostabą“, – kalba V.Sutkus.
Jis svarsto, kad galbūt kai kuriems priimamiems darbuotojams netgi reikėtų mažinti atlyginimus, kitiems didinti, kad jie visi būtų arčiau vidurkių.
„Nėra tokios kvailystės, kurios nebūtų kurioje nors pasaulio šalyje, bet jei gerai paieškosim, gal kur nors rasime, į Rytus“, – paklaustas, ar panašūs ribojimai taikomi kitose šalyse, atsakė V.Sutkus.
R.Stanevičius: darbdaviai gali linkti prie žemutinės ribos
Neigiamai naują pataisą vertina ir advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ darbo teisės ekspertas Rimantas Stanevičius. Anot jo, darbdaviai bus linkę linkti prie žemutinės atlyginimų ribos, „kad likę darbuotojai neišsibėgiotų“, tai gali sumažinti galimybes apskritai gauti didesnį atlyginimą.
„Jei aš taikausi į tam tikrą aukštos kvalifikacijos specialistą, tai jis turi tam tikrą savo skaičių. Dabar toks apribojimas, jei aš prisirišu prie apatinės ribos, kuri būtų ne didesnė nei tam tikra suma, kad visi kiti darbuotojai neišsibėgiotų – aš negaliu parašyti didelio skaičiaus, kuris tam specialistui būtų įdomus“, – sako R.Stanevičius.
Jis taip pat svarsto, kad nepatyrusiems darbuotojams, kuriems dar trūksta praktikos, būtų apribotos galimybės įsidarbinti – darbdavys jiems turėtų mokėti „per didelį atlyginimą“.
„Aš sakyčiau, kad čia perteklinis ribojimas. Kuo darbo pozicija yra įvairesnė arba, paprastai šnekant, aukštesnė, tuo turbūt tas rėžis galėtų būti platesnis. (…) Jei vienas kandidatas turės daugiau ką pasiūlyti, kitas mažiau, na, tai natūralu, kad tarp jų ir atlygio skirtumas turėtų būti kitoks. Ir čia uždėtas toks apribojimas tikrai gali būti per siauras didesnės pridėtinės vertės pozicijas aptariant“, – svarsto R.Stanevičius.
Jis apibendrina, kad nauja pataisa uždėtų apribojimus tiek iš viršaus, tiek iš apačios, o tai gali turėti ir „tam tikrą šešėlinį efektą“.
LLRI ekspertė: jauni, bet potencialūs nebegalės kreiptis
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyr. ekspertė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė įžvelgia vieną ribojimo naudą, kad skaidrumą naujas ribojimas galėtų padidinti.
„Kita vertus, pakankamai sudėtingėja pats įdarbinimo procesas, nes darbdavys, ieškodamas darbuotojų, nėra visada taip jau griežtai žinantis, ko nori. Galbūt jis, tikėdamasis pritraukti vienokį specialistą, pakeliui randa kokį nors jaunesnį, bet potencialą turintį specialistą, tuomet ir alga galėtų būti visai kitokia“, – sako I.Genytė-Pikčienė.
Ji vertina, kad toks reguliavimas perteklinis ir verstų darbdavius talpinti ne vieną skelbimą, o kelis, be to, būtų ribojamos darbdavių galimybės derybų metu nusistatyti darbo užmokesčius.
Pasak jos, yra aibė darbuotojų, kurių atlyginimai toje pačioje srityje gali skirtis ir kartais.
„Net ir tie patys analitikai ar ekspertai gali būti siauros srities arba labai plačios srities. Vertinant pagal patirtį atlyginimai tikrai reikšmingai skiriasi. Kitose srityse taip pat. Konsultavimo paslaugas, kad ir IT srityje, teikiančių specialistų atlyginimų spektras gali būti labai platus, priklausomai nuo patirties, žinių“, – sako LLRI ekspertė.
Ji įspėja, kad darbo rinkoje trūkstant darbuotojų darbdaviai svarsto kiekvieną potencialų darbuotoją.
„Galbūt į darbą priimtų net ir patirties neturintį, bet potencialo turintį žmogų. Nubrėžus ryškius atlyginimų rėžius, dalis darbuotojų tiesiog negalėtų kreiptis, pretenduoti į tokią darbo vietą“, – sako I.Genytė-Pikčienė.
