Kol Seimas svarsto Darbo kodekso pataisas, visuomenėje netyla diskusijos. Darbdaviai jau burba, kad papildomi viršvalandžiai situacijos darbo rinkoje nepakeis. Tad jie siūlo apskritai atsisakyti ribojimų. Tačiau profsąjungų lyderiai džiaugiasi – nors įteisintų viršvalandžių skaičius per metus padidės iki 180 valandų, tačiau vis tiek nebus galima dirbti ilgiau nei 48 valandas per savaitę.
Suprasti akimirksniu
- Naujajame Darbo kodekse numatyta daugiau viršvalandžių
- Per savaitę viršvalandžiai negalės viršyti 8 valandų, o su rašytiniu sutikimu – 12 valandų
- Darbdaviai sako, kad tai menkas pokytis ir siūlo visai atsisakyti ribojimų
- Profsąjungos sutinka su 8–12 valandų viršvalandžiais, nes mano, kad jų apmokėjimas bus aiškus.
Darbdavys: leiskit mums susitarti
Su darbuotojais gali tartis tik dėl atlyginimo dydžio, nes visa kita – darbo laikas, grafikas, darbo sutarties terminas – jau yra už juos nuspręsta. Ne darbdavio, o Lietuvos įstatymo. Taip piktinasi Lietuvos verslo konfederacijos prezidiumo narys Arūnas Bertašius.
Diskusiją išprovokavo Seimo ketinamos įtvirtinti naujos Darbo kodekso nuostatos. Pagal vieną jų, darbo savaitė negalės būti ilgesnė nei 48 val. T.y. bus įteisintos 8 valandos viršvalandžių, o su rašytiniu darbuotojo sutikimu – ir iki 12 valandų.
„Jeigu žmogui labai reikia pinigų, Lietuvos įstatymai jam draudžia dirbti ilgiau. Kodėl kas nors turi reguliuoti, ką darbdavys ir darbuotojas gali susitarti ir ko – ne. Visada yra darbuotojų, kurie nori dirbti pagal individualų grafiką. Pavyzdžiui, vieni pageidauja dirbti 10 val. per dieną, o kiti – tik 3 dienas per savaitę.
Žinoma, kad ilgesnė darbo savaitė ir pamainos trukmė gali būti pailginta tik darbuotojo sutikimu, tačiau kodėl turi būti draudžiama darbuotojui dirbti ilgiau, jeigu jis nori užsidirbti?“ – klausia pašnekovas.
Dirbs ilgiau, bet tiek pat
Tačiau profesinės sąjungos prieš naują viršvalandžių tvarką neprotestavo. Jų manymu, nauji siūlymai yra logiški.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas sako, kad naujajame Darbo kodekse atsiranda aiškus viršvalandžių apmokėjimas – 60 val. darbo savaitė gali būti tiktai tada, kai dirbami viršvalandžiai ar kai yra papildoma sutartis.
O viršvalandžiai turi išsidėstyti taip, kad vidutinė savaitės trukmė per mėnesį nebūtų ilgesnė kaip 48 val.
Nors viršvalandžių padidės iki 180 valandų per metus, tačiau, kaip pastebėjo A.Černiauskas, nebus galima dirbti ilgiau kaip 48 valandas darbo savaitės vidutiniškai per mėnesį. Todėl jis mano, kad darbuotojas į blogesnę padėtį stumiamas nėra.
Perspėja, kad neleis uždirbti
Tačiau darbdaviai mano, kad tokiu atveju bus apribota darbuotojų galimybė papildomai užsidirbti.
Asociacijos „Infobalt“ pateikti viešosios nuomonės tyrimų duomenys rodo, kad 89 proc. darbuotojų yra nusiteikę dirbti daugiau viršvalandžių už papildomą atlygį. Be to, 82 proc. darbdavių įdarbintų daugiau darbuotojų, jei būtų galima lengviau naudoti terminuotas darbo sutartis.
Dėl šios priežasties terminuotų sutarčių skaičiaus ribojimas verslininkams taip pat yra nesuprantamas.
Dabar Seimas yra linkęs įteisinti, kad terminuotas sutartis būtų galima sudaryti ir nuolatinio pobūdžio darbams, tačiau pagal jas įmonėje negalės dirbti daugiau kaip 20 proc. darbuotojų.
Be to, tokios sutartys galės būti sudaromos tik tais atvejais, jeigu dėl to bus sutarta kolektyvinėje sutartyje. Šiandien kolektyvines sutartis turi apie 15 proc. šalies įmonių.
Siūlo darbo sutartis
Jaunimo verslo klubo prezidentas Evaldas Damanauskas teigia, kad toks įstatymas ir toliau skatins dirbti pagal individualios veiklos pažymas ar autorines sutartis, o ši praktika nėra naudinga nei valstybei, nei verslui, nei darbuotojams.
„Daug Lietuvos įmonių šiuo metu dirba turėdamos tik vieną darbuotoją, o su kitais dirbančiaisiais atsiskaitoma per individualios veiklos sutartis ar kitais būdais. Verslininkas dažnai nenori rizikuoti sudaryti su darbuotoju neterminuotą sutartį, nes gali atsitikti taip, kad pasibaigus projektui ar užsakymui, vėliau nebus darbo. Verslas turi būti skatinamas dirbti pagal darbo sutartis, nes tai naudingiau visiems“, – sakė E.Damanauskas.
Pasak A.Bertašiaus, norint realių permainų darbo rinkoje, turime labiau liberalizuoti darbo santykius ir patvirtinti socialinį modelį tokį, kokį sukūrė mokslininkai.
„Imkime švedišką modelį, imkime danišką, bet priimkime jį visą. Mokslininkai sukūrė integruotą įstatymų paketą, o Seimas jį pradėjo pešioti. Turi būti įgyvendinti ne tik kosmetiniai, bet struktūriniai pakeitimai, reglamentuojant darbo santykius mūsų šalyje, o dabartinis variantas neatitinka šiandienos verslo realijų. Toks dokumentas vargu, ar skatins ekonomikos augimą ir padės kurti naujas darbo vietas“, – abejojo darbdavių atstovas.
