Reorganizuojant Darbo biržą, mažėja vadovaujančių pareigybių ir daugėja tiesiogiai su klientais regionuose dirbsiančių specialistų. Norima mažinti vienam darbuotojui tenkantį krūvį, teikti individualesnes paslaugas, didinti jų prieinamumą. Pasak vadovų, siekiama, kad naujoji tarnyba būtų ne bedarbių registruotoja, o darbo ieškančių žmonių kompetencijų auginimo ir karjeros institucija.
„[Įkūrus Užimtumo tarnybą] atsiranda vadybininkai, kurie teikia individualesnę paslaugą žmogui ir vertina konkrečią jo situaciją, deda daug darbo ir pastangų, kad tas žmogus įsilietų į darbo rinką.
Taip pat nemažai yra daroma darbų, kad elektroninių paslaugų būtų kuo daugiau ir kad daugelis paslaugų galėtų būtų suteikiamos elektroniniu būdu, kad nereikėtų eiti į Darbo biržą, jei galima elektroniniu būdu pateikti visus dokumentus.
Taip pat kuriame skambučių centrą, teiksime konsultacijos telefonu, kur darbdaviai galės tiek informuoti apie laisvas darbo vietas, tiek konsultuotis įvairiais klausimais nevažiuodami į konkretų skyrių“, – LRT RADIJUI sako Užimtumo tarnybos vadovė Ligita Valalytė.
Rugsėjo duomenimis, Lietuvoje iš viso registruota beveik 142 tūkst. bedarbių, iš kurių per 37 tūkst. yra ilgalaikiai.
