„Išanalizavus rinkos struktūrą matyti, jog poreikis papildomam finansavimui ir kreditavimui, ypač regionuose, yra“, – 15min penktadienį sakė J.Rojaka.
„Konstatuojame, kad smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams kreditų prieinamumas yra nepakankamas, todėl išanalizavus visas alternatyvas priėjome prie išvadų, kad iš esmės valstybinio plėtros banko steigimas bet kuriuo atveju yra reikalingas“, – pridūrė ji.
Terminai skiriasi, bet kalbame apie pusantrų – dvejų metų laikotarpį. Paskutiniosios alternatyvos įgyvendinimui – iki trejų metų arba net daugiau.
Pasak viceministrės, darbo grupė neišskyrė nė vienos alternatyvos banko kūrimui, kuri atrodytų geriausia, nes „kiekviena jų turi savo privalumų ir trūkumų“.
J.Rojakos teigimu, tikėtina, kad brangiausias yra trečiasis variantas – banko įsigijimas arba naujojo steigimas. Jis kartu yra kone ilgiausiai įgyvendinamas, reikalauja visiškai naujo teisinio reguliavimo ir yra „rizikingiausias“.
„Kalbant apie pirmą ir antrą alternatyvas, tai yra, konsolidavimą ir holdingą, tai konsolidavimas turi aiškų privalumą dėl vieno langelio principo veikimo, taip pat yra galimybė sudaryti palankesnes sąlygas pritraukti papildomas investicijas (...) Holdingas iš esmės išlaiko panašius privalumus, išskyrus, vieno langelio principą“, – argumentavo viceministrė.
J.Rojaka taip pat sakė, kad bet kuriuo atveju valstybinio banko kūrimas užtruktų.
„Bet kuris iš variantų imlus laikui. Terminai skiriasi, bet kalbame apie pusantrų – dvejų metų laikotarpį. Paskutiniosios alternatyvos įgyvendinimui – iki trejų metų arba net daugiau“, – kalbėjo politikė.
Anot jos, darbo grupė pasiūlė Vyriausybei kreiptis į Europos Komisiją techninės pagalbos steigiant banką.
Jeigu valdžia nuspręstų banką kurti konsoliduojant įstaigas arba kuriant jų holdingą, jis tikriausiai susidėtų iš valstybinių „Investicijų ir verslo garantijų“ („Invegos“), Viešųjų investicijų plėtros agentūros ir „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“.
Pasiteiravus, kodėl Lietuva negali pati išsirinkti optimalaus varianto, ji atkreipė dėmesį, kad EK ekspertai turi didesnės patirties. Be to, net jeigu klausimo imtųsi pati valstybė savo lėšomis ir pajėgumais, išvadų rengimo trukmės požiūriu padėtis būtų iš esmės tokia pati.
Dėl mažmeninių finansinių paslaugų reikia papildomos analizės
J. Rojakos teigimu, darbo grupė nusprendė, kad mažmeninių finansinių paslaugų prieinamumo klausimas turi būti nagrinėjamas tiktai gavus papildomą informaciją ir atlikus analizę, kuri šiuo metu vykdoma tiek Lietuvos banko, tiek Susisiekimo ministerijos.
„Tikimės, kad gavus informaciją po šių tyrimų bus aiškesnė situacija dėl finansavimo prieinamumo galimybių“, – kalbėjo viceministrė.
Ji paaiškino, kad kalbant apie smulkųjį ir vidutinį verslą turima jau daugiau informacijos dėl jo poreikių, savo ruožtu, kalbant apie mažmeninę rinką šiuo metu atliekami tik pirmieji tyrimai, todėl juos atlikus bus galima daryti išvadas, apie tokių paslaugų pakankamumą ar trūkumą gyventojams.
Seimas birželio pabaigoje pritarė valstybinio banko kūrimui ir įpareigojo Vyriausybę pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos banko steigimo klausimais ir svarstyti galimybę valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.
Banko steigimo galimybes nagrinėjusią darbo grupę sudarė atstovai iš Ekonomikos ir inovacijų, Susisiekimo, Finansų, Žemės ūkio ministerijų, Lietuvos banko bei prezidento kanceliarijos.
Idėją kurti valstybinį banką remia ir prezidentas Gitanas Nausėda.
