Kaip šeštadienį informavo inspekcija, nuo karantino pradžios iš viso gauta daugiau nei 25 tūkstančiai pranešimų apie įmonėse paskelbtas prastovas, o šiuo metu įmonių, turinčių galiojančias prastovas, yra per 1000.
„Įmonių, paskelbusių prastovas, pikas buvo pasiektas balandžio viduryje, kai arti 18 tūkstančių darbdavių pateikė Darbo inspekcijai pranešimus apie tai. Vėliau stebėjome prastovų mažėjimo tendenciją. Tačiau dabar įmonių, turinčių galiojančias prastovas, skaičius vėl šoktelėjo“, – pranešime sako VDI vadovas Jonas Gricius.
„Šis faktas kelia susirūpinimą, ar tikrai prastovos paskelbtos dėl objektyvių priežasčių, ar tai nėra piktnaudžiavimas valstybės parama, prisidengiant fiktyviomis prastovomis. Taip pat norime išsiaiškinti prastovų priežastis, nes suvaržymų vykdyti veiklą lieka vis mažiau“, – tvirtino jis.
Karantinui pasibaigus, ekstremalioji situacija šalyje neatšaukta, todėl įmonės dėl šios priežasties negalėdamos suteikti darbuotojams darbo, gali skelbti prastovas. Tokioms įmonėms skiriamos valstybės subsidijos daliai darbuotojų darbo užmokesčio padengti.
Neplaninių patikrinimų metu darbo inspektoriai aiškinsis, ar darbdaviui paskelbus prastovą dėl ekstremaliosios padėties, egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių darbuotojams neįmanoma suteikti darbo, ar darbdavys tinkamai tvarko darbuotojų darbo laiko apskaitą, ar darbuotojai prastovų metu nedirba, o jei paskelbtos dalinės prastovos – ar tai padaryta laikantis Darbo kodekso reikalavimų.
Per karantiną VDI gavo skundų ir pranešimų, susijusių su prastovomis, kad darbuotojai vis tiek dirba, dalis skundų pasitvirtino. Darbo inspektoriai surašė 11 administracinių nusižengimų protokolų, keletas tyrimų tebevykdomi.
