Kartais užtenka ir nedidelio pokyčio, kad iš naujo atsirastų pasitenkinimas darbu, pavyzdžiui, pakeisti darbo erdvę. Psichologai pažymi, kad toks pokytis gali padidinti motyvaciją, o geresnė nuotaika darbe gali persikelti ir į asmeninį gyvenimą.
„Gallup“ atliktas tyrimas parodė, kad 44 proc. darbuotojų nuolat jaučia stresą darbe, dažnai susijusį su darbo ir laisvalaikio disbalansu. Tik 33 proc. darbuotojų mano, kad darbdaviai rūpinasi jų gerove, kas prisideda prie šio balanso trūkumo. Tuo metu OECD tyrimas rodo, kad vidutiniškai 60 proc. darbuotojų išsivysčiusiose šalyse sunku suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą. „Cigna“ tyrime paaiškėjo, kad 50 proc. darbuotojų mano, kad laisvalaikio balanso stoką sukelia darbo krūvis ir ilgos darbo valandos.
Pasak psichologės Ugnės Juodytės, darbo ir laisvalaikio balansas neturi būti tik darbuotojo reikalas. Darbdavys turi ne tik domėtis darbuotojų būsena, bet ir paieškoti personalizuotų sprendimų.
„Nėra vieno būdo, kuris tiktų visiems. Ypač, jei tikrai siekiame efektyvumo, norime padidinti kūrybiškumą ar padėti tvarkytis su stresu ir įtampomis. Yra žmonių, kuriems gali užtekti lankstesnio darbo planavimo arba darbo erdvės pokyčio. Jei matome, kad žmogui tikrai gali būti vertingas, pavyzdžiui, vietos pakeitimas, darbdavys turėtų atsižvelgti ir sudaryti tam sąlygas. Jei to nepavyksta padaryti, reikėtų sukurti ramią vietą įprastoje darbo aplinkoje“, – galimais sprendimo variantais dalijasi psichologė.
Besikeičiantį darbuotojų požiūrį į darbo erdves pastebi ir Turto banko generalinis direktorius Gintaras Makšimas. Jis pažymi, kad dinamiškame pasaulyje darbdavys turi ieškoti būdų, kaip suteikti darbuotojui daugiau galimybių.
„Ne paslaptis, kad privačiam sektoriui prisitaikyti prie pokyčių yra kiek lengviau. Tačiau valstybinėms įmonėms bendradarbiaujant su privačiu sektoriumi, galima pasitelkti gerąsias praktikas ir taip sukurti kur kas patogesnes darbo vietas valstybės tarnautojams. Esame „Proptech“ asociacijos nariai ir nuolat ieškome būdų, kaip darbuotojams sukurti geriausiai jų poreikius patenkinančias darbo vietas“, – sako G.Makšimas.
Jis pabrėžia, kad iš tokios partnerystės gimė ir naujausias Turto banko projektas „biurauk.lt“, kuris skatina valstybės tarnautojus išbandyti naujus biurus įvairiose Lietuvos vietose. Kartu su startuoliu „Flanco“ sukurtas projektas suteikia galimybę ne tik keisti darbo erdvę, bet ir suderinti darbą ir laisvalaikį kurortiniuose miestuose.
„Matome, kad valstybės tarnautojai dažniausiai rezervuojasi darbo erdves Palangoje, Klaipėdoje, Druskininkuose. Tai parodo, kad darbuotojams yra aktualus lankstumas, ypač vasarą, kai norisi pasidžiaugti ir šviesiais bei šiltais vakarais“, – sako Turto banko generalinis direktorius.
Darbo vieta veikia emocinę būseną
Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad darbo vietos keitimas gali teigiamai veikti darbuotojų motyvaciją bei psichologinę būseną. Kalifornijos universiteto tyrimas nustatė, kad darbuotojai, kurie reguliariai keičia darbo erdves, yra apie 25 proc. produktyvesni nei tie, kurie visada dirba toje pačioje vietoje. Tai atsiranda dėl sumažėjusio monotonijos jausmo ir padidėjusio motyvacijos lygio.
Tuo metu „Harvard Business Review“ tyrimas rodo, kad lanksti darbo padeda gerinti darbuotojų psichologinę sveikatą ir bendrą gerovę. Aplinkos keitimas gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką. Naujovės ir pokyčiai esą gali suteikti teigiamų emocijų ir energijos, taip gerinant bendrą savijautą.
Keisdami darbo erdves, žmonės gali geriau suderinti darbo ir asmeninį gyvenimą. Tai leidžia lanksčiau valdyti laiką ir įsipareigojimus, kas gali padėti išvengti perdegimo ir padidinti bendrą gyvenimo kokybę.
Tačiau, kaip pažymi psichologė U. Juodytė, kiekvienas žmogus yra unikalus.
„Tiesa, kad darbo vietos pakeitimas gali padidinti kūrybiškumą, motyvaciją. Tačiau kitam darbuotojui tai gali sukelti įtampą bei stresą. Mūsų atsaką į vietos pakeitimą lemia mūsų asmeninės savybės: intraversija, ekstraversija, neurotiškumas, atvirumas patirčiai. Asmenys, kurie linkę būti atviri naujoms patirtims, tikrai daug labiau džiaugiasi nauja darbo aplinka nei tie, kurių ši asmeninė savybė yra išreikšta mažiau. Taip pat reikia nepamiršti ir tokių psichologinių aspektų kaip gebėjimas adaptuotis ir atsparumas stresui“, – paaiškina psichologė.
Visgi, ji laiko sveikintinu sprendimu darbuotojams suteikiamą galimybę rinktis darbo erdves. Taip darbuotojai gali pasitikrinti, kas jiems labiausiai tinka, kur jaučiasi komfortabiliau. O savo patirtimis ir pastebėjimais gali pasidalinti su darbdaviu, kuris ateities biurų pokyčius galėtų planuoti pagal darbuotojų poreikius.