„Jei pradžioje lietuvių įmonės nedrąsiai priimdavo ukrainiečius, nes buvo didelis neapibrėžtumas, tai dabar jie dirba ir regionuose“, – sakė Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Darius Gedvilas.
55 proc. daugiau nei pernai
Jis skaičiuoja, kad Lietuvoje dabar dirba maždaug 2500 statybininkų iš Ukrainos, tačiau tikslią statistiką suskaičiuoti būtų sunku.
2018 m. liepos 1 d. Lietuvoje gyveno 54393 užsieniečiai, iš jų – 15,2 tūkst. Ukrainos (55 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu), 12 391 Rusijos (8,3 proc. mažiau nei prieš metus), 10 433 Baltarusijos piliečiai (24,7 proc. daugiau nei prieš metus). Minėtų valstybių piliečiai sudarė 70,1 proc. visų gyvenančių užsieniečių.
„Lietuvos darbdaviai vis daugiau darbuotojų kviečiasi iš Ukrainos, nes Ukraina yra gana netoli (darbuotojams atvykti į Lietuvą arba grįžti namo atostogų), ukrainiečiai naudojasi beviziu režimu (trumpalaikėms viešnagėms), be to, su darbuotojais galima lengvai komunikuoti bendrai suprantama kalba. Tai ir lemia, kad vis daugiau leidimų laikinai gyventi išduodama Ukrainos piliečiams“, – pastebėjo Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Vizų išduota 93 proc. daugiau
Tai, kad į Lietuvą plūsta darbo jėga, liudija ir Nacionalinių vizų išdavimo statistika. Kaip rodo Migracijos departamento statistika, net 93,4 proc. padidėjo išduotų užsieniečiams nacionalinių vizų skaičius – 2017 m. I pusmetį išduota 11 691 nacionalinė viza. Būtent tokios vizos išduodamos užsieniečiams, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą bent metams.
2018 metų I pusmetį Lietuvos darbo birža išplėtė trūkstamų profesijų sąrašą – įtraukė statybų sektorių. Dabar darbuotojai, kurių profesijos įtrauktos į šį sąrašą, gali labai greitai (per 15 dienų) gauti nacionalines vizas ir jiems nereikia Lietuvos darbo biržos leidimo dirbti.
„Todėl statybų sektorius ėmė aktyviai naudotis galimybe kviestis statybų sektoriaus darbuotojus iš užsienio. Be to, plėtėsi ir Lietuvos logistikos sektorius, įdarbindamas vis daugiau tolimųjų reisų vairuotojų užsieniečių“, – paaiškino E.Gudzinskaitė.
Kaip teigė Statybininkų asociacijos vadovas, Lietuvos statybininkai viliojami dirbti ne tik Skandinavijoje, bet ir Airijoje. Todėl jų vietą Lietuvoje užima ukrainiečiai. „Tai neišvengiamybė, nes neįmanoma imtis projektų be trečiųjų šalių piliečių“, – sakė D.Gedvilas.
Kita vertus, šių metų I pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo užsieniečiams išduotų Šengeno vizų skaičius (23,8 proc.).
Užsieniečių – beveik 2 procentai
2018 m. liepos 1 d. Lietuvoje gyveno 54 393 užsieniečiai, iš jų – 15,2 tūkst. Ukrainos (55 proc. daugiau), 12 391 Rusijos (8,3 proc. mažiau nei prieš metus), 10 433 Baltarusijos piliečiai (24,7 proc. daugiau, nei prieš metus). Minėtų valstybių piliečiai sudarė 70,1 proc. visų užsieniečių.
Nors bendras Lietuvos gyventojų skaičius, palyginti su 2017 m. liepos 1 d., sumažėjo 0,8 proc., tačiau joje gyvenančių užsieniečių skaičius per praėjusius metus padidėjo 15,4 proc. Lietuvoje gyvenančių užsieniečių dalis tarp visų Lietuvos gyventojų 2018 m. liepos 1 d. sudarė 1,94 proc. (2017 m. liepos 1 d. buvo 1,67 proc.).
Didžiausią gyvenančių Lietuvoje užsieniečių dalį sudaro asmenys, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvoje – 54,5 proc. (prieš metus – 48,5 proc.). Per vienerius metus užsieniečių prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi padaugėjo 13,8 proc., juos pakeisti – 25,2 proc.
Neperkeltas nė vienas pabėgėlis
Šį pusmetį į Europos Sąjungą atvyko žymiai mažiau prieglobsčio prašytojų, palyginti su tuo pačių laikotarpiu prieš metus. Mažėjo jų skaičius ir Lietuvoje. Beje, šiemet į Lietuvą iš kitų ES šalių ir trečiųjų valstybių nebuvo perkeltas nė vienas užsienietis.
2018 m. I pusmetį buvo gauti 145 užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvoje (prieš metus – 279), iš kurių 74 prašymų (51,0 proc.) nagrinėjimas atsiimtas iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių pagal Dublino reglamento nuostatas. Daugiausia prašymų suteikti prieglobstį pateikė Tadžikistano (44 prašymai), Rusijos (20 prašymų), Šri Lankos (13 prašymų) piliečiai.
Neįleido 968 Rusijos piliečių
2018 m. I pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, sumažėjo užsieniečių, kurie buvo neįleisti į Lietuvą, skaičius (3,6 proc.). Daugiausia neįleista buvo Rusijos (968) ir Baltarusijos (893) piliečių. Šiais metais 809 užsieniečiai buvo grąžinti į užsienio valstybę (6,4 proc. daugiau), 45 užsieniečiai išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (sumažėjo 6,2 proc.).
Tačiau mažėjo gyventojų, kurie įgijo Lietuvos pilietybę. Per 2018 m. I pusmetį mažėjo asmenų, įgijusių Lietuvos pilietybę (neįskaitant įgijusių gimimu), skaičius, ypač ją atkuriant, tai yra daugiausia dvigubos pilietybės atvejai.
Lietuvos pilietybę įgijo 1 176 asmenys, iš kurių 996 asmenims ji buvo atkurta, arba atitinkamai 8,1 ir 11,9 proc. mažiau nei per 2017 m. atitinkamą laikotarpį. Lietuvos pilietybės neteko 568 asmenys, arba 34,0 proc. daugiau, palyginti su 2017 m. I pusmečiu.
