Darbdaviams daugiau pareigų
Iki pokyčių, darbdaviai turėjo įprastais darbovietėje būdais skelbti informaciją dėl „Priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos užtikrinimo“. Nuo lapkričio 1 d. darbdaviai turės daugiau pareigų.
Darbdaviai turės nusimatyti, kokių smurto ir priekabiavimo šalinimo būdų bus imamasi, kokios bus taikomos kontrolės priemonės, kur ir kaip darbuotojams reikės kreiptis patyrus smurtą ir priekabiavimą, kokia tvarka skundas bus nagrinėjamas. Taip pat darbdaviai turės nustatyti, kada bus rengiami mokymai, kai tokių reikės, dėl smurto ir priekabiavimo prevencijos.
„Nors Darbo kodeksas nenustato tikslios formos, vis dėlto, galima daryti išvadą, kad praktiškai visi darbdaviai tvirtinsis tokias tvarkas, kurioje ir nurodys visą šią informaciją. Kiekvienas darbdavys, kuris turės bent vieną darbuotoją, turės imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir imtis aktyvių veiksmų padėti tokį smurtą patyrusiems asmenims. O tiems, kurie turi vidutiniškai daugiau kaip pusšimtį darbuotojų – privalės patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką“, – sakė AVERUS darbo teisės ekspertė, teisininkė Diana Gečienė.
Darbo inspekcija parengs rekomendacijas
Pasak jos, įmonėms šios tvarkos ar politikos nuo nulio kurti nereikės – Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius iki šių metų spalio 31 d. įpareigotas parengti metodines rekomendacijas ir paskelbti jas Valstybinės darbo inspekcijos svetainėje.
„Kol kas ji dar nepaskelbta. Jeigu metodika nebus parengta likus protingam laiko tarpui iki naujos tvarkos įsigaliojimo, tai reikštų, kad įmonės gali ir nespėti pasiruošti minimas politikas pagal metodines rekomendacijas“, – akcentavo ekspertė.
Dėl smurto galės atleisti be įspėjimo
Pagal iki šiol galiojusią tvarką, smurtas nebuvo įtrauktas į šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų sąrašą. Nuo lapkričio 1 d. tai pasikeis.
„Tai, jog smurtas, įskaitant ir psichologinį smurtą, emocinį gniuždymą, įtrauktas į šiurkščių pažeidimų sąrašą reiškia, jog darbdavys turės teisę smurtaujantį darbuotoją atleisti be įspėjimo ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Tad nuo šiol, pvz., mobingo atveju, seksualinio priekabiavimo situacijose – darbdaviai turės galimybę taikyti gana greitas ir radikalias priemones. Vis dėlto lieka klausimas, kiek darbdaviai tuo pasinaudos – nes kodeksas numato darbdavio teisę, o ne pareigą“, – sakė teisininkė.
Ji priminė, jog Darbo kodekse įtvirtinus šias naujas tvarkas, neturinčios atitinkamų dokumentų nuo lapkričio 1 d. organizacijos ar įmonės gali būti būti patrauktos administracinėn atsakomybėn.
