Prezidentė teigia, kad vetuojamos tik jautriausios vietos. O nusprendusi taip todėl, kad būtina užtikrinti didesnį socialinį saugumą dirbančiam žmogui, labiausiai pažeidžiamoms darbo grupėms.
„Senas Darbo kodeksas neatitinka lūkesčių“, – sutinka ji. Tačiau naujasis, jos manymu, priimtas buldozerio principu, taip pat taisytinas.
„Akivaizdu, kad skubotai, buldozeriniu principu priimant tokį didelį ir svarbų dokumentą buvo pamirštas darbuotojas ir socialinis jautrumas, todėl klaidų neišvengta. Paskubomis nueita ekstremalaus neoliberalizmo keliu“, – sakė prezidentė.
Prezidentė: darbuotojas – silpnesnė šalis
Pirmiausia, siūloma grąžinti principą, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis. Be to, reikalaujama grąžinti socialinę apsaugą tam tikroms grupėms. Pavyzdžiui, siūloma didinti išeitinę kompensaciją, kas buvo sumažinta naujame Kodekse. Be to, neturėtų būti lubų išmokoms.
Be to, prezidentė mano, kad jei darbuotojas uždirba atlyginimą, siekiantį tris vidutinius darbo užmokesčius (VDU), turi teisę individualiai tartis su darbdaviu dėl lankstesnių darbo sąlygų. Seimas naujame Darbo kodekse buvo įrašęs, kad riba – du VDU.
Akivaizdu, kad skubotai, buldozeriniu principu priimant tokį didelį ir svarbų dokumentą buvo pamirštas darbuotojas ir socialinis jautrumas, todėl klaidų neišvengta.
Naujasis Darbo kodeksas sako, kad darbuotojas negali išeiti pas kitą darbdavį darbo santykių metu, jei yra interesų konfliktas. Prezidentė mano, kad tokiu atveju reikia mokėti kompensaciją darbuotojui.
Vetavo ir „nulio valandų“ sutartis
Naujos darbo sutartys irgi užkliuvo prezidentei, pavyzdžiui, vadinamosios „nulio valandų“ sutartys. Prezidentė mano, kad tokios sutartys yra socialiai nesaugios, o Europoje nėra daug pavyzdžių, kur jos yra.
„Tokios sutartys galimai didintų dirbančiųjų socialinę atskirtį, nes mažintų pajamų saugumą ir sudarytų prielaidas dar didesniam šešėliui atsirasti“, – mano prezidentė.
Todėl prezidentūra siūlo atsisakyti formuluotės „protingas terminas“, per kurį darbdavys turi informuoti darbuotoją apie pasikeitusias sąlygas. Todėl siūloma, kad būtų informuojama bent prieš tris dienas.
Prezidentė siūlo leisti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui sudaryti tik tada, kai dėl jų sutarta kolektyvinėje sutartyje.
Prašo daugiau aiškumo
Laikino įdarbinimo įmonėms nereikia jokių licencijų, nusprendė Seimas, priimdamas naują Kodeksą. Tačiau prezidentūra primena, kad daugumoje valstybių laikinojo įdarbinimo veikla yra licencijuojama. Todėl šalies vadovė siūlo numatyti aiškius ribojančius laiko terminus, kai leidžiama dirbti neapmokamas dienas.
Prezidentė mano, kad naujasis Kodeksas pernelyg menkai apsaugo darbuotojus, dirbančius sudėtingomis sąlygomis. Jei darbdavys apie darbą įspėja prieš dvi darbo dienas, jam turi būti apmokama dvigubai daugiau nei įprasta, mano prezidentūra.
„Nulio valandų“ darbo sutartys galimai didintų dirbančiųjų socialinę atskirtį, nes mažintų pajamų saugumą ir sudarytų prielaidas dar didesniam šešėliui atsirasti.
Taip pat prezidentė siūlo grąžinti nuostatą, užtikrinančią darbuotojams, dirbantiems sutrumpintą darbo laiką, apmokėjimą kaip už visą darbo laiką.
Naujasis Darbo kodeksas panaikino galimybę gauti ilgesnes atostogas ilgiau išdirbusiems žmonėms. Tačiau prezidentūra mano, kad tai turėtų likti naujame Kodekse, taip pat suteikti papildomas atostogas už ypatingą darbų pobūdį. Auginantiems vieniems vaikus, neįgaliesiems taip pat siūloma ilginti atostogas.
Profesinių sąjungų lyderių atleisti negalima
Prezidentė grąžina Seimui ir eilę Kodekso straipsnių, kurie kalba apie profesines sąjungas. Pavyzdžiui, kad nebūtų galima atleisti profesinės sąjungos lyderių. Naujame kodekse paliekama tokia garantija tik profesinės sąjungos pirmininkui.
Beje, prezidentūra siūlo atsisakyti privalomų darbo tarybų. Jas siūloma leisti steigti tik ten, kur nėra profesinių sąjungų. O pačioms sąjungoms ir toliau turėti galimybę į konsultavimo ir informavimo teisę.
Naujame Darbo kodekse atsirado Lokauto galimybė, kai darbdavys gali skelbti streiką. Prezidentė jo nevetuoja, tačiau siūlo uždrausti kai kuriuos darbdavio veiksmus, pavyzdžiui, priimti naujus darbuotojus streiko metu, trukdyti darbuotojams pereiti dirbti kitur.
Visuomenės nuomonė – skirtinga
Tai, kad šalies vadovė atmes kai kuriuos Kodekso straipsnius, jau anksčiau buvo galima numanyti. Praėjusią savaitę jos patarėjai užsiminė, kad Darbo kodekse trūksta balanso.
Prezidentė D.Grybauskaitė, ko gero, pirmą kartą šiais metais sulaukė tiek daug raginimų iš abiejų pusių – Kodekso šalininkų ir priešininkų. Į prezidentūrą praėjusią savaitę atvykę darbdavių ir verslo organizacijų atstovai ragino prezidentę pasirašyti Kodeksą, ir vadino jį žingsniu į priekį. Profesinių sąjungų ir kitų organizacijų lyderiai prašė prezidentės vetuoti Kodeksą, kuris esą tik panaikina darbuotojų socialines garantijas.
Prie Vyriausybės palapinių miestelį pasistatęs jaunimas teigė protestuosiantis iki prezidentės sprendimo, pirmadienį ten žada rinktis ir Darbo kodekso šalininkai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė praėjusią savaitę pareiškė, kad Kodekse nemato taisytinų vietų ir jis, jos nuomone, yra pakankamai subalansuotas.
Seimas Darbo kodeksą priėmė birželio 21 dieną. Parlamentarai turėtų svarstyti prezidentės atmestus Kodekso straipsnius neeilinėje sesijoje šią vasarą arba jau tik rudenį. Seimo nariai pirmadienį teigė, kad pasirengę neeilinei sesijai jau kitą savaitę.
