Darbo kodekso nuostata negalioja nei parlamentarams, nei valstybės tarnautojams. Pastarieji ir toliau turės 28 dienas atostogų per metus. Ar net daugiau.
Ir tai dar ne viskas. Naujasis Darbo kodeksas panaikins teisę darbuotojams į ilgesnes atostogas, jei šie yra ilgiau išdirbę. Tačiau tokia naujovė ilgiau dirbančių valdininkų neveiks – jiems maksimaliai priklauso 42 atostogų dienos – taigi dvigubai ilgesnės nei kitiems darbuotojams. O dabar siūloma dar skatinti gerai dirbančius tarnautojus papildomomis 10 dienų atostogomis.
Tuo tarpu Seimo narių atostogos apskritai neįteisintos, tad politikai ir toliau ilsisi kada ir kiek panorėję.
Skirtumai tik didėja
Valdininkai neliečia ir kitų privilegijų, apie kurias gali tik pasvajoti dirbantieji privačiame sektoriuje. Pavyzdžiui, jei valstybės tarnautojas vienas augina vaiką iki 14 metų, jam priklauso 35 kalendorinės dienos atostogų. Tačiau kitiems dirbantiesiems tai nenumatyta.
Be to, valdininkams, turintiems 5 metų stažą, po to kasmet gauna dar po tris dienas atostogų. Taigi, pavyzdžiui, 17 metų darbo stažą turintis biurokratas jau turi 42 atostogų dienas.
Tokį pat stažą turintis privataus sektoriaus specialistas turės teisę tik į 20 darbo dienų atostogas, nebent jei asmeniškai susitartų su darbdaviu. Arba tai būtų įrašyta kolektyvinėje sutartyje, kurios dar nėra populiarios Lietuvoje.
Tokia atostogų trukmės nelygybė atsirado todėl, kad parlamentarai ėmėsi keisti tik Darbo kodeksą. O apie Valstybės tarnybos įstatymą pamiršo. Šio įstatymo 36 straipsnis ir nurodo, kada ir kiek turi atostogauti valdininkai.
Kai kurie galės ilsėtis 52 dienas
Tiesa, Vidaus reikalų ministerija jau parengė naujas įstatymo pataisas. Tačiau apie atostogų trumpinimą čia, žinoma, neužsimenama. Anaiptol, naujomis įstatymo pataisomis siekiama skatinti valdininkus dar papildomais laisvadieniais.
Pavyzdžiu, įstatymo pataisose siūloma valdininkus papildomai skatinti už gerą darbą jiems suteikiant iki trijų papildomų poilsio dienų, tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus.
Taigi jeigu solidų darbo stažą turintis valdininkas užsitarnaus vadovo paskatinimą, jis per metus galės atostogauti jau 52 dienas.
Darbo kodekse apie papildomus skatinimus, žinoma, neužsimenama, nes dėl to gali tik susitarti darbuotojas su savo darbdaviu.
Kam bloginti ir kitiems?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas pastebi, kad valdininkų ir privačiame sektoriuje dirbančių žmonių atostogos, viršvalandžiai, išeitinės visada buvo skirtinguose lygiuose.
„Skirtumų visada buvo daug, jie išliko ir dabar. Pavyzdžiui, jei išdirbai vienoje įmonėje 10 metų, tau priklausydavo papildomos trys dienos. O tarnautojams pakanka dirbti valstybės tarnyboje, ir jau gauni daugiau atostogų“, – palygino A.Černiauskas.
Darbuotojai gali būti atleidžiami taip pat dėl skirtingų priežasčių. Tačiau konfederacijos pirmininkas nėra tikras, ar reiktų tuoj pat keisti Valstybės tarnybos įstatymą.
„Tai jei blogiau vieniems, tai kodėl reikia daryti, kad ir kitiems būtų blogai? Seimo nariams atrodo, kad Lietuvos dirbantieji per daug ilsisi“, – mano A.Černiauskas.
Suvienodinti neketinama
Seimo Socialių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas, balsavęs už naująjį Kodeksą, sako, kad biudžetininkams, dirbantiems toje pačioje įstaigoje su valstybės tarnautoju, yra labai skirtingas ir darbo užmokestis, ir atostogos.
„Dėl to ir yra tam tikras nepasitenkinimas. Sakykime, labai panašų darbą dirba valstybės tarnautojas ir biudžetininkas. Bet jų darbo užmokestis ir atostogos labai skiriasi“, – pastebėjo A.Sysas.
Pasak jo, nėra tikslo siekti visiškai suvienodinti visų atostogas ar atlygius. „Valstybės tarnyboje dirba 20 tūkst. darbuotojų, o biudžetiniame sektoriuje – pora šimtų tūkstančių. Tiesa, valstybės tarnautojams ir reikalavimai didesni. Biudžetiniame sektoriuje dirba nuo nekvalifikuoto darbuotojo iki specialisto“, – kalbėjo Seimo narys.
Jis vylėsi, kad naujas Valstybės tarnybos įstatymas įneš daugiau aiškumo.
