Tokių Užimtumo įstatymo pataisų autorius buvęs „valstietis“ socialinės apaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad pataisos svarbios valdant nedarbo situaciją Lietuvoje po karantino.
„Turėtume įdėti maksimalias pastangas šiuos žmones įtraukti į darbo rinką, o ne išmokėjus išmokas vėl juos grąžinti į pilkąją zoną, šešėlį. Turime istorinę galimybę bent dalį tų žmonių integruoti į darbo rinką“, – pristatydamas pataisas teigė L.Kukuraitis.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Mindaugas Lingė įsitikinęs, kad nenorintys dirbti žmonės dėl valstybės pagalbos, kad susirastų darbą, nesikreips.
„Jeigu jie nenorės dirbti, nepretenduos ir į paramą“, – BNS prognozavo komiteto vadovas.
Tačiau jis pripažįsta, kad žmonių, kurie ilgai ar niekada nedirbę, įsiliejimo į darbo rinką efektingumas priklausys nuo to, kiek įdarbinimo priemonėms bus skirta lėšų.
M.Lingė taip pat įspėja, kad tie žmonės konkuruos su kitais darbo neturinčiais ir ieškančiais gyventojais.
Socialdemokratas Algirdas Sysas pataisą pavadino „netaiklia“ ir teigia, kad ji gali skatinti toliau neieškoti darbo.
L.Kukuraitis priminė, kad dėl šios išmokos Užimtumo tarnyboje registravosi daugiau negu 40 tūkst. žmonių, kurie iki tol nebuvo aktyvūs darbo rinkoje – nei dirbo, nei buvo registruotais bedarbiais. Tačiau jis taip pat pastebėjo, kad tokių žmonių perpus sumažėjo balandį, kai išmokos gavimui buvo nustatyti griežtesni reikalavimai.
Užimtumo tarnybos skelbiamais duomenimis, šiuo metu apie 100 tūkst. (40,8 proc.) šalies darbingo amžiaus gyventojų yra registruoti ilgalaikiais bedarbiais, kai prieš metus jų buvo 33,6 tūkst. (17,4 proc.).
„Toks pokytis yra labai rimta pandemijos pasekmė“, – tvirtino L.Kukuraitis.
Pasak jo, į darbo paieškos išmokos gavėjų įtraukimui į darbo rinką planuojama investuoti 25 mln. eurų – jie sutaupyti mėnesiu sutrumpinus subsidijų, mokamų dėl prastovų, skyrimą.
Jeigu Seimas pataisas priimtų, finansavimas būtų skiriamas įvairių užimtumo didinimo programų įgyvendinimui.
