„Apdraustųjų skaičiui pandemija padarė didesnį poveikį nei pajamoms. Pirmasis karantinas labiausiai apkarpė dirbančiųjų gretas, per antrąjį ketvirtį šis skaičius sumažėjo 3 proc. Trečiąjį ketvirtį dalis žmonių grįžo į darbo rinką, o ketvirtąjį darbuotojų skaičius liko stabilus. Tam įtakos galėjo turėti mokamos subsidijos", – teigė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Visgi vidutinių darbo pajamų šalyje augimo karantinas nesustabdė. Stabtelėjus augimui per pirmąjį karantiną darbo pajamos vėliau sparčiai augo visoje šalyje ir beveik visuose sektoriuose, išskyrus didžiausią pandemijos poveikį patyrusią apgyvendinimo ir maitinimo sritį. Antrojo karantino praėjusių metų pabaigoje įtaka darbo pajamų augimui liko nepastebima – vidutinės pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir tą patį ketvirtį prieš metus.
Darbo rinkos regionuose laukia iššūkiai
Apdraustųjų skaičius dažniau mažėjo tuose regionuose, kur vidutinės gyventojų pajamos yra mažesnės – Kalvarijos miesto, Raseinių, Skuodo, Šilalės, Vilkaviškio, Joniškio rajonų savivaldybėse. O kai kuriose savivaldybėse – Palangos miesto, Klaipėdos rajono, Trakų rajono – apdraustųjų skaičius ūgtelėjo. Vidutinis darbo užmokestis pernai augo visose šalies savivaldybėse, tačiau skirtumai tarp didžiųjų miestų ir pasienio rajonų savivaldybių išlieka dideli.
Vidutinės darbo pajamos sparčiau augo savivaldybėse, kuriose jos buvo vienos mažiausių šalyje (10 savivaldybių, kuriose vidutinės darbo pajamos mažiausios, augimas siekė 12 proc., o dešimtyje savivaldybių, kuriose pajamos didžiausios – 9,5 proc.).
Šiose savivaldybėse santykinai yra didesnė dalis dirbančiųjų už minimalų ar mažesnį atlyginimą, todėl prie spartaus užmokesčio augimo prisidėjo 9,4 proc. (nuo 555 eurų 2019 m. iki 607 eurų 2020 m.) padidinta minimali mėnesinė alga.
Didžiausios vidutinės darbo pajamos praėjusių metų lapkričio mėnesį buvo Neringos savivaldybėje, kur siekė 1930 eurų, Vilniaus mieste – 1683 eurai, Kauno mieste ir rajone – atitinkamai 1437 ir 1393 eurai. Dešimties savivaldybių, kuriose vidutinis darbo užmokestis lapkritį buvo didžiausias, sąrašą baigia Panevėžio miesto savivaldybė – 1229 eurai.
Savivaldybėse, kur gyvena daugiau mažesnes darbo pajamas gaunančių žmonių, atlyginimų dydžio kilimas buvo spartesnis. Didesnė dalis, apie 20 proc. tokių savivaldybių apdraustųjų gyventojų gauna minimalų atlyginimą. K.Zitikytės nuomone, prie tokio augimo prisidėjo ir didinta minimali alga.
Mažiausios vidutinės darbo pajamos išlieka Kalvarijos savivaldybėje, kur jos buvo beveik perpus mažesnės negu Neringoje – 1012 eurų. Panašus vidutinis darbo užmokestis, vos viršijantis tūkstantį eurų, registruotas ir Pagėgių, Kelmės, Skuodo, Šilalės rajono savivaldybėse.
„43 iš 60 savivaldybių apdraustųjų skaičius mažėjo. Buvo tokių savivaldybių kur apdraustųjų skaičius didėjo, mažiausiose savivaldybėse apdraustųjų skaičius mažėjo labiau. Šis mažėjimas lėmė, kad augo ir nedarbo išmokų gavėjų skaičius. Savivaldybėse, kuriose pajamos mažesnės, nedarbo išmokų gavėjų skaičius, tenkantis 1000 apdraustųjų, yra didesnis nei tose savivaldybėse, kuriose darbo pajamos ir, atitinkamai, pragyvenimo lygis yra aukštesnis", – sakė K.Zitikytė.
Vieni sektoriai nukentėjo, kiti atrado naujų galimybių
Pandemijos ir karantinas įvairioms veikloms turėjo skirtingą poveikį. Vidutinis darbo užmokestis per metus augo beveik visose ekonominėse veiklose, išskyrus apgyvendinimo ir maitinimo veiklą, kur vidutinės dirbančiųjų pajamos pernai lapkritį buvo sumažėjusios 1,4 proc., palyginti su tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu.
Per metus sparčiausiai – 35 proc. – augo ikimokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimai. Taip pat sparčiai – apie 25 proc. – didėjo vilkikų vairuotojų, slaugytojų, dirbančių globos namuose, sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestis. Tuo tarpu labiausiai – 12 proc. – mažėjo restoranų vadovų atlyginimai.
Taigi darbo pajamų augimą, be kitų priežasčių, lėmė didinti atlyginimai darželių auklėtojams, mokytojams bei dėstytojams, taip pat išmokėti priedai už didesnį darbo krūvį sveikatos priežiūros specialistams.
Pernai labiausiai apdraustųjų sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo veikloje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, apdirbamosios gamybos srityje.
Tačiau darbuotojų daugėjo informacijos ir ryšių, žmonių sveikatos priežiūros, transporto ir saugojimo srityse. Beje, šiose srityse priėmimų ir atleidimų balansas per pirmąjį karantiną buvo neigiamas, tačiau iki metų pabaigos daugiau darbuotojų buvo priimta nei atleista.
„Nustebino transporto sektorius, kurio darbuotojų priėmimo ir atleidimo rodikliai pirmojo karantino metu buvo neigiami, visgi antroje metų pusėje griežto užsidarymo nebuvo ir tai, panašu, gelbėjo. Yra veiklų, kurios gyvena savo gyvenimą kaip finansų ir draudimo sritys, kuriose daugiau priimta nei atleista. Apgyvendinimo ir maitinimo veikloje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje atleidimų skaičius viršijo priimtų darbuotojų skaičių“, – pastebėjo K.Zitikytė.
Pernai registravosi kaip niekada daug gyventojų be darbo stažo
Nedarbo išmokų gavėjų skaičius išlieka apie 90 tūkst. 2019 m. teigiamą atsakymą dėl nedarbo išmokų gavo 62 proc. besikreipusiųjų, 2020 m. tokių buvo tik 48 proc. „Vertinant neigiamus sprendimus, išmoka neskirta, nes nebuvo įgyvendintas stažo reikalavimas jai gauti. Tai galima aiškinti keliais veiksniais. Iš žmonių, kurie papildė bedarbių gretas, dalis buvo jaunimas, dalis savarankiškai anksčiau dirbę asmenys, trečia grupė ilgą laiką nedirbę asmenys. Tačiau jie gavo darbo paieškos išmoką“, – teigė specialistė.
Pernai registruotų bedarbių buvo kaip niekada daug – net 94 tūkst. asmenų nebuvo įgiję nedarbo socialinio draudimo stažo.
Anot K.Zitikytės, tik per pirmąjį karantiną galima matyti sąsają tarp apdraustųjų skaičiaus mažėjimo ir registruotų bedarbių skaičiaus augimo. Nors pirmajam karantinui pasibaigus apdraustųjų skaičius stabilizavosi, tačiau bedarbių skaičius toliau sparčiai augo.
Antrasis karantinas mažiau išlaidų pareikalavo ir iš pačios „Sodros“. „Nors per antrąjį karantiną daugiau gyventojų sirgo COVID-19 liga, darbo rinkai antrasis karantinas buvo lengvesnis: mažiau darbuotojų kreipėsi ligos išmokų dėl vaikų, kurių kontaktinis ugdymas buvo apribotas, mažiau atleista darbuotų ir paskirta naujų nedarbo išmokų, o dirbančiųjų darbo pajamų augimas grįžo į ankstesnių metų lygį“, – teigė K.Zitikytė.
