Darbo rinkoje daugėja Užimtumo tarnyboje registruotų pabėgėlių

Lietuvoje – vis daugiau atvykėlių iš kitų šalių. Tai rodo pabėgėlio statusą turinčių asmenų dinamika Užimtumo tarnyboje. Pirmąjį metų ketvirtį šios tikslinės grupės klientų registruota 1,6 tūkst. arba net devynis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai jų buvo 171, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime žiniasklaidai.
Lvivo geležinkelio stoty
Karo pabėgėliai / Karolinos Stažytės nuotr.

Šią statistiką augino atvykusių ukrainiečių srautas, tačiau tokių klientų grupėje yra ir kitų šalių piliečių, turinčių pabėgėlio, papildomos ar laikinosios apsaugos statusą. Jie yra atvykę iš Sirijos, Irako, Afganistano, Turkijos, Tadžikistano, Venesuelos, Jemeno, Kubos, Baltarusijos, Rusijos. Per 2022 metus iš viso registruoti 393 pabėgėliai. Dauguma (249) jų tapo Vilniaus klientų aptarnavimo skyrių klientais.

Iš Ruklos padalinio 56 pabėgėliai pernai atvyko į Vilnių ir Kauną – didmiesčiuose jie turi didesnes galimybes greičiau įsitvirtinti, susirasti būstą ir įsidarbinti. Dauguma kuriasi sostinėje – 50 asmenų registruota iš Afganistano (23), Sirijos (9), Turkijos (7), Tadžikistano (4), Irako (3), Venesuelos (1), Jemeno (1), Kubos (1), Sudano (1). Dar 69 – Baltarusijos (67) ir Rusijos (2) piliečiai.

„Darbas su pabėgėliais yra sudėtingas, tačiau įdomus ir kūrybiškas. Kiekvienas atvejis išskirtinis ir reikalaujantis nestandartinių sprendimų siekiant padėti, bendradarbiauti su socialiniais partneriais bei darbdaviais“, – pasakojo metus su pabėgėliais dirbanti Vilniaus klientų aptarnavimo skyriaus vyr. specialistė Sigita Arūnaitė.

Atvykėliai iš Baltarusijos ir Rusijos dažnai turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją, tačiau darbo paieškoje susiduria su sunkumais įsidarbinti pagal turimą kvalifikaciją dėl lietuvių kalbos nemokėjimo.

Dauguma kitų šalių pabėgėlių, ypač iš Azijos, dažniausiai nėra įgiję profesinės kvalifikacijos. Būna sunku įvertinti jų darbo patirtį, kai kurie nemoka naudotis kompiuterinėmis technologijomis, neturi pradinio išsilavinimo, negeba skaityti bei rašyti. Dalis nemoka nei lietuvių, nei anglų, nei rusų kalbų, todėl rasti darbą jiems sudėtinga.

Daugelis prašo bet kokio darbo, nes nori užsidirbti. Vilniuje jie dažniausiai įdarbinami restoranuose, gamyboje, statyboje darbininkais, valytojais, kambarinėmis ir padavėjais. Šiuo metu sostinėje įdarbinti 48 pabėgėliai – dauguma subsidijuojamose darbo vietose maitinimo ar gamybos įmonėse. Kai kurios įmonės samdo pabėgėlius ir be subsidijuojamų darbo sutarčių. Viena jų – „Metawood“, baldus gaminanti įmonė priėmė 7 pabėgėlius.

Atvykėlius priima dirbti baldų pramonės, siuvimo, valymo paslaugomis ir gamyba užsiimančios įmonės Vilniuje, Kaune ir Jonavoje. Užimtumas per tris metų mėnesius šalyje suteiktas 900 pabėgėlių, iš jų – 59 asmenims iš Rytų Azijos, Lotynų Amerikos, Baltarusijos.

Kai kurie pasinaudoja profesinio mokymo galimybėmis. Populiariausios tarp atvykėlių iš Azijos – kirpėjo ir vairuotojo profesijos. Grožio, maisto pramonės srities, apskaitos, grafikos dizainerio profesinio mokymo programas dažniausiai renkasi baltarusiai ir rusai. „Įgiję kvalifikaciją, jie yra patrauklesni darbdaviams ir lengviau įsidarbina. Kai kurie pabėgėliai, baigę profesinį mokymą, įmonėse įdarbinami subsidijuojant. Tai –jų ateities perspektyvų pradžia“, – sakė S. Arūnaitė.

Atvykusi iš Baltarusijos Tatsiana Siniauskaja, Užimtumo tarnybai pasiūlius dalyvavo profesinio mokymo priemonėje ir įgijo siuvėjos kvalifikaciją. Ji įdarbinta siuvimo įmonėje pasinaudojant valstybės parama. Jos vyras Aleh Siniauski medicinos ir dantų techniku pradėjo dirbti pagal įdarbinimo subsidijuojant priemonę stomatologo paslaugas teikiančioje įmonėje. Pabėgėlis iš Čečėnijos Muslim Satuev įgijo suvirintojo kompetenciją ir įdarbintas subsidijuojant UAB „Kaunas Metal“.

Vienas sėkmingos integracijos pavyzdžių Lietuvoje – Abdulrazzak iš Sirijos, gyvenantis Jonavoje jau penkerius metus. Išmokęs lietuvių kalbą, trečius metus dirba jaunesniuoju socialiniu darbuotoju Jonavos socialinių paslaugų centre. Nuo 2022 metų bendradarbiauja su Užimtumo tarnyba ir teikia vertėjo paslaugas pagal individualios veiklos pažymą. Taip pat kartu su žmona gamina nacionalinius patiekalus ir vykdo individualius užsakymus.

Šiais metais penki pabėgėliai rinkosi apskaitininko, dažytojo, visažisto modulines bei moterų, vyrų ir vaikų plaukų kirpimo neformaliojo profesinio mokymo programas. Pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo priemonę, penki asmenys mokosi lietuvių kalbos (A2 lygis), taip pat įgis įvairių kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojo kompetencijas.

Dar vienas svetimšalis klientas rinkosi aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją – mokosi pagal video produkcijos ir animacijos kūrimo neformaliojo profesinio mokymo programą. Pernai paramos mokymuisi priemonėse iš viso dalyvavo 49 pabėgėliai.

Darbdaviams, įdarbinantiems pabėgėlius, mokamos subsidijos darbo užmokesčiui – 75 proc. nuo darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų. Ši pagalba abipusiai naudinga – skatinama atvykusių žmonių integracija ir sprendžiama darbuotojų trūkumo problema.

Siekdama efektyvesnės pabėgėlių integracijos Užimtumo tarnyba aktyviai bendradarbiauja su socialiniais partneriais – „Caritu“, Maltos ordinu, Raudonuoju Kryžiumi, Naujininkų pabėgėlių centru, VŠĮ „Nuoširdus rūpestis“ ir Ruklos pabėgėlių centru.

Jų programos apima įvairias paslaugas – nuo motyvacijos didinimo iki teisinės ir psichologinės pagalbos. Su pabėgėliais pasirašomos socialinės integracijos sutartys. Nemokantiems anglų ar rusų kalbos žmonėms į pagalbą pasitelkiami vertėjai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs