Prekybos tinkle „Maxima“ dirba apie 3 tūkst. 55–64 m. amžiaus gyventojų (tai maždaug 20 proc. visų darbuotojų). Lyginant su pernai, šiemet 55–64 m. amžiaus darbuotojų skaičius įmonėje padidėjo beveik 400.
Tokių pavyzdžių yra ir daugiau – tai rodo, kad Lietuvos darbo rinkoje daugėja dirbančių vyresnio amžiaus žmonių.
Auga dirbančių vyresnių žmonių skaičius
Lietuvoje gyvena 409,9 tūkst. 55–64 m. amžiaus gyventojų, kurių beveik pusė (48 proc.) dirba. Vidutinė jų alga trečiąjį metų ketvirtį siekė 1144 eurus popieriuje, rodo ketvirtadienį paskelbti „Sodros“ duomenys.
Nors atlyginimo augimas per metus siekė 9 proc., jis yra 10 proc. mažesnis už šalies vidurkį (vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra 1227 eurai popieriuje). Be to, žymiai atsilieka nuo 35–44 metų amžiaus darbuotojų vidutinių pajamų, kurios siekia 1482 eurus.
Prognozuojama, kad bėgant metams Lietuvos darbo rinkoje mažės darbingo amžiaus žmonių, daugės vyresnių. Tačiau šie pokyčiai matomi jau dabar. Pavyzdžiui, dar 2010 m. 55–64 m. amžiaus darbuotojai užėmė 16 proc. darbo rinkos, o 2019 m. jau 23 proc.
Dirba nekvalifikuotus darbus
Pastebima, kad daugiau nei 45 proc. vyresnio amžiaus gyventojų dirba nekvalifikuotus darbus, pavyzdžiui, yra valytojai, autobusų vairuotojai. Kiek mažiau nei 5 proc. dirba padavėjais, IT specialistais.
Statistika rodo, kad daugiau vyresnio amžiaus gyventojų dirba biudžetiniame sektoriuje.
Tarkime, Lietuvos pašte šiuo metu dirba 4925 darbuotojai iš kurių trečdalis yra 55–64 m. amžiaus.
„Tai lemia darbo specifika, nes ypač kaimiškose vietovėse laiškininkai dirba ne vienerius metus – yra ir tokių, kurie laiškus gyventojams nešioja ne vieną dešimtį metų“, – 15min teigė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.
„Vilniaus viešajame transporte“ vyresnio amžiaus darbuotojai taip pat užima nemenką dalį.
„Iš turimo 2061 darbuotojo – 784 darbuotojai yra nuo 55 iki 64 m. amžiaus. Net 62 proc. šių darbuotojų yra autobusų ir troleibusų vairuotojai“, – komentavo „Vilniaus viešasis transportas“ Viešųjų ryšių specialistė Lina Nuobarienė.
Nemažai vyresnių žmonių dirba ir parduotuvėse.
„Mūsų prekybos tinkle dirba apie 14,5 tūkst. darbuotojų. Iš jų daugiau nei 3 tūkst. yra 55–64 metų amžiaus ir apie 400 darbuotojų virš 64 metų. Daugiausia tarp šių darbuotojų yra pardavėjų, salės darbuotojų ir kasininkų-pardavėjų“, – vardijo „Maximos“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Prekybos tinkle „Rimi“ darbuojasi 3,1 tūkst. žmonių, iš kurių beveik 1,2 tūkst. vyresni nei 50 metų. Kaip informavo l.e.p. „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė, jie dirba pardavėjais, kasininkais, salės darbuotojais, klientų aptarnavimo specialistais ir pan.
Darbdavių teigimu, vyresni žmonės pasižymi lojalumu, yra prikaupę daug darbinės ir gyvenimiškos patirties.
Patiria diskriminaciją
Apie 55–64 m. gyventojų grupę ir kaip ją priima darbdaviai 15min klausė Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės.
„Iki dabar šio amžiaus grupė buvo nepagrįstai diskriminuojama. Jei žmogui 50 metų ir jis netenka darbo, susirasti kitą darbą buvo beveik neįmanoma. Prioritetas buvo dedamas labiau nepatyrusiam ir jaunam žmogui, o ką daryti, kai tau 50 metų ir dar beveik 15 metų iki pensijos?“ – retoriškai klausė ji.
Pasak I.Ruginienės, darbdaviai kartais vengia įdarbinti vyresnius darbuotojus, nes galvoja, kad jie yra lėti, jaunimas greičiau supranta užduotis, geriau moka naudotis išmaniosiomis technologijomis. Tačiau dėl darbuotų trūkumo darbdaviai bus priversti atsigręžti į vyresniuosius.
„Aš jau ne vieną kartą mūsų gerbiamiems darbdaviams esu sakiusi, kad darbuotojų trūkumas prives prie to, kad nori, nenori turėsime atsiprašyti ir atsisukti į tuos darbuotojus, kuriuos diskriminavome pagal amžių“, – 15min kalbėjo ji.
Turėsime atsiprašyti ir atsisukti į tuos darbuotojus, kuriuos diskriminavome pagal amžių, – sakė I.Ruginienė.
I.Ruginienė akcentuoja, kad šioje vietoje labai svarbus ir valstybinis požiūris bei pripažįsta, kad mūsų darbo rinkoje nėra pakankamai tobula perkvalifikavimo sistema, kuri turėtų padėti gyventojui lengviau įsidarbinti.
Įspėja: klausti amžiaus – nedera
Kalbant apie darbą, vartant darbo skelbimų puslapius kartais pro akis šmėsteli užrašai tokie kaip ieškomas paskutinių kursų studentas arba neseniai baigęs universitetą. Tai dažniausiai suponuoja, kad reikia jauno darbuotojo.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė teigė, kad taip rašyti nedera. Ji sako, kad čia galima įžvelgti diskriminaciją dėl socialinės padėties.
Be to, svarbu žinoti, kad darbo pokalbyje kandidato taip pat neturėtų būti klausiama apie jo amžių.
„Tai ne tik neetiška, bet ir gali pažeisti lygių galimybių įstatymus, draudžiančius diskriminaciją dėl amžiaus. Kandidato amžius neturėtų būti kriterijus, pagal kurį vertinama būsimo darbuotojo kompetencija“, – akcentuoja I.Švaraitė.
Personalo atrankų bendrovės „People Link“ vyresnioji konsultantė Dovilė Baltramiejūnaitė tikino darbo pokalbio metu niekada neklausiama kandidato amžiaus.
Tačiau ji pastebi, kad vyresni žmonės dažniau yra lojalesni organizacijai, nes patys yra konservatyvesni darbo keitimo klausimu. Be to, neretai jie būna kur kas labiau motyvuoti dirbti nei jauni žmonės.
„Pastebima, kad vyresnio amžiaus žmonės į darbą daugiau žiūri kaip savęs išpildymą, pradeda matyti didesnę prasme tame, nes anksčiau būtas finansinis motyvas menkėja – vaikai užauginti, turtas sukauptas, paskolų / įsipareigojimų našta mažėja arba iš viso jos nebėra. Galbūt pagrindinė silpnoji dalis yra ta, kad prisitaikyti prie pokyčių, technologijų jau solidžią patirtį turintiems žmonės būna sunkiau“, – 15min komentavo ji.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovė ryšiams su visuomene išskyrė aplinkybes, kada apribojimai dėl amžiaus yra pateisinami.
„Pavyzdžiui, įstatymuose įtvirtinta amžiaus riba kandidatuojant į Seimą ar prezidento postą, amžiaus apribojimai valstybės tarnyboje ir kt.“, – pabrėžė ji.
Nuo ko priklauso įsidarbinimo galimybės?
Darbo skelbimų portalo cvonline.lt rinkodaros atstovė Rita Karavaitienė teigė, kad darbdavius šviečia ir informuoja, kokia informacija darbo skelbimuose galima, o kokia – neleistina.
Pasak jos, beveik visų amžiaus grupių asmenys susiduria su vienokio ar kitokio pobūdžio diskriminacija.
„Iš pradžių, kad per jaunas, o galiausiai, kad per senas. Jaunam žmogui trūksta patirties, o vyresnio amžiaus – greičio ir energijos. Tačiau visiems taikyti vienos taisyklės tikrai neina“, – tikino ji.
R.Karavaitienė išskyrė kelis faktorius, nuo kurių priklauso, ar susiras ir kaip greit susiras darbą vyresnio amžiaus asmuo:
-
regiono, kuriame gyvena ir kuriame nori/gali dirbti (didesnės problemos periferijose);
-
sukauptos darbinės patirties / užimtų pareigų (lengviau sekasi aukštos kvalifikacijos, vidurinės/aukštesnės grandies darbuotojams);
-
turimų įgūdžių ir kompetencijų (ar moka užsienio kalbas, ar technologiškai pažangūs, ar darbo kompiuteriu įgūdžiai yra aukštesnio nei vidutinio lygmens);
-
sveikatos (ar neturi rimtų sveikatos problemų);
-
požiūrio į darbą/vadovus/kolegas (ar yra pozityvūs, aktyvūs, iniciatyvūs);
-
ar nuolat mokosi ir tobulėja.
„Europa sensta, ne išimtis ir Lietuva, todėl įmonės bus priverstos vis dažniau samdyti vyresnius darbuotojus. Jie turi sukaupę daug darbinės patirties, dažnai pasižymi stipria darbo etika, tačiau turi nuolat mokytis ir tobulėti, kad neatsiliktų nuo besikeičiančio pasaulio. Įdarbinimo procese jie dažnai atmetami dėl amžiaus“, – teigė R.Karavaitienė.
-
Lietuvai per 30 metų reikės bent 300 tūkst. imigrantų
-
Technologijų bendrovės, įskaitant ir „Amazon“, per 18 metų sukūrė milijoną darbo vietų
-
Lyčių lygybė darbo rinkoje: siekiamybė ar realybė?
-
Pensininkai dėstytojai sako esą spaudžiami išeiti, universitetai – kad vertina kiekvieną
-
Darbo lankstumo indekse Lietuva šiemet pakilo viena pozicija
