Prižiūri ir taromatus, ir saugo parduotuves
Stambiausio darbdavio Baltijos šalyse, mažmeninės prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadybininkė Milda Januškevičienė 15min teigė, kad bendrovės parduotuvėse neįgalieji dirba įvairaus pobūdžio darbus – nuo kasininkų pardavėjų iki apsaugos bei administracijos darbuotojų.
Iš viso tokių darbuotojų Lietuvoje įsikūrusiose „Maxima“ parduotuvėse yra apie 160.
„Didžioji dalis darbuotojų su negalia – apie trečdalis – dirba kasininkais pardavėjais, apie 15 proc. – salės darbuotojais, apie 10 proc. dirba apsaugoje arba taromato operatoriais bei panašiose pozicijose. Taip pat yra pavienių darbuotojų, kurie dirba mūsų administracijos padalinyje, gamyboje, mėsos ceche bei logistikoje“, – vardijo M.Januškevičienė, pažymėjusi, kad kiekvienas darbuotojas su negalia įvertina savo galimybes ir renkasi tokią poziciją, kuri atitinka jo galimybes ir kompetencijas.
Kiekvienas darbuotojas su negalia įvertina savo galimybes ir renkasi tokią poziciją, kuri atitinka jo galimybes ir kompetencijas.
Darbuotojus su negalia jau kurį laiką samdo ir „Rimi“ prekybos tinklas. Jame šiuo metu dirba apie šimtas skirtingas negalios rūšis turinčių asmenų.
„Įdarbindami tokius darbuotojus klientų aptarnavimo srityje, prisidedame prie tolerancijos ugdymo mūsų visuomenėje. Kolegos su negalia dirba įvairiose pozicijose – tiek kasoje, kur yra labiausiai matomi, tiek salėje, kulinarijos skyriuje, kepykloje, tiek centriniame biure. Pastebime, kad šie mūsų kolegos greitai tampa labai lojaliais darbuotojais, kolektyvuose, kuriuose jie dirba, yra mažesnė darbuotojų kaita“, – teigia „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Dovilė Buinickaitė – Struckienė.
Įmonės įvaizdžiui išėjo į naudą
Tai, kad žmonių su negalia įdarbinimas gali sumažinti darbuotojų kaitą mažmeninės prekybos sektoriuje, tikino ir ISM universiteto profesorė Rūta Kazlauskaitė.
„Rimi“ klientų apklausą atlikę universiteto darbuotojai padarė išvadą, kad bendrovė iš darbuotojų su negalia integracijos gavo naudą – tai padėjo sustiprinti įmonės reputaciją ir prisidėjo prie palankesnio požiūrio visuomenėje formavimo.
Anot „Rimi Lietuva“ atstovės, iš pradžių bendrovės personalo skyriuje buvo įdarbinti žmonės su klausos negalia. Vėliau, pradėjus darbinti asmenis ir su kitomis negalios rūšimis, į bendrovę su prašymu dirbti kreipdavosi vis daugiau neįgaliųjų.
„Praėjus dvejiems metams, naujieji darbuotojai ateidavo jau ne per tarpininkus, bet pasikliaudami informacija ir atsiliepimais iš jau dirbančių, taip pat negalią turinčių, draugų“, – aiškino D.Buinickaitė-Struckienė.
Prisipažino: pradžioje žmonės vengė
Vienos iš „Rimi“ parduotuvių kasoje dirbanti Loreta Pilipavičiūtė turi klausos negalią ir teigė darbo pradžioje susidūrusi su ne visada teigiama pirkėjų reakcija.
„Kai tik pradėjau dirbti kasoje, klausos negalią žyminčią kortelę pamatę klientai apsisukdavo ir eidavo į kitą kasą. O dabar jau priprato – su šia problema nebesusiduriu. Klientai parodo arba parašo telefone, ko jie pageidauja, kai kurie net yra išmokę „ačiū“ gestą“, – teigė L.Pilipavičiūtė.
Tai, kad žmonės su negalia įdarbinami visada, jei tik yra galimybė, tikino ir „Iki“ prekybos tinklą valdančios bendrovės „Palink“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.
„Įdarbindami neįgalius žmones kiekvienu atveju įvertiname jų darbingumą ir ieškome sprendimų, kaip atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas sureguliuoti darbuotojo darbo krūvį ir pobūdį“, – kalbėjo 34 žmones su negalia įdarbinusio „Iki“ tinklo atstovė, kuri pridūrė, kad šių darbuotojų užimamos pozicijos bendrovėje įvairios, tačiau detaliau jų nevardijo.
