Tik kodėl darbuotojai nenori keisti darbo? Net kas dešimtas nenori rizikuoti, nes gali būti atleistas, jei ateis krizė, rodo Lietuvos darbdavių ir kandidatų tyrimas.
„Karantino metu netrūko naujienų apie atleidžiamus darbuotojus, todėl natūralu, jog žmonės bijo rizikuoti keisti darbą. Tai verčia darbdavius žmones „medžioti“ dar aršiau, atkakliau. Gerus kandidatus šiandien pasiekia tiek pasiūlymų, kad į dalį jų jie net neatkreipia dėmesio – įmonė net negauna galimybės gyvai prisistatyti ir paneigti tam tikras darbuotojų baimes. Vis tik akivaizdi tendencija, jog daugiausia laimi įmonės, kurios supranta kandidatą, o į įdarbinimo procesą žiūri kūrybiškai, – sako Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
Bijo pokyčių ir nujaučia krizę
Kodėl esant rekordiniam laisvų darbo vietų skaičiui žmonės nenori keisti darbo? Beveik penktadalis teigia nenorį iš naujo pratintis prie naujos darbo tvarkos, kas septintas – nes reikėtų iš naujo pratintis prie kolegų, naujo vadovo, rodo „Bitės“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.
Šiandien kandidatai taip pat bijo rizikuoti – 13 proc. apklaustųjų bijo, kad naujas darbdavys gali atleisti, nes jam netiks, kaip dirba, kas dešimtas bijo, kad bus atleistas dėl krizės. Tą patį patvirtina ir tarptautiniai tyrimai – net 74 proc. apklaustųjų JAV nekeičia darbo tik todėl, nes jame jaučiasi saugūs, atskleidė šių metų socialinio tinklo „LinkedIn“ tyrimas.
„Natūralu, kad neapibrėžtumo laikotarpiu žmonės jaučia pokyčių baimę. Net jei naujas darbdavys pasiūlo didesnį atlygį, galimai kandidatas atsisakys pozicijos įvertinęs, kiek papildomo streso jam sukels pokytis. Prie to reikšmingai prisideda ir ilgą laiką tik nuotoliniu būdu vykdomi interviu – taip sudėtingiau užsitarnauti kandidato pasitikėjimą. Darbdaviai privalo ieškoti naujų, kūrybiškų būdų kaip užmegzti nuoširdų ryšį su kandidatu“, – sako Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
Ilgos atrankos – istorija?
Tad kaip darbdaviams išsiskirti, sudominti kandidatus ir lengviau užmegzti ryšį? Darbuotojai šiandien pirmiausia nori trumpesnio, lengvesnio darbinimo proceso.
Net 34 proc. respondentų susidomėtų sudalyvauti darbo pokalbyje, jei galutinis sprendimas dėl įdarbinimo būtų praneštas tą pačią dieną. Vos mažesnę dalį – 32 proc. – apklaustųjų sudomintų vienas atrankos etapas, 22 proc. – jei nereikėtų rengti CV ar motyvacinio laiško, o 12 proc. – pasirinkta neformali aplinka darbo pokalbiui: kavinė ar parkas.
„Šiandien būtina pačiam darbdaviui sekti paskui gerus kandidatus, stengtis kuo labiau palengvinti jų kelią. Galvodami apie tai, pernai darbo pokalbius perkėlėme į kavines ir barus,
kur kandidatai įprastai jaučiasi laisviau. Šiais metais „Blitz“ projekto metu sutrumpinome atrankos etapus – nuo pirmo kontakto su kandidatu iki atsakymo dėl įdarbinimo praeina tik 24 val. O šią vasarą komandos narių ieškojome pažinčių programėlėje „Tinder“, – teigia „Bitės“ Žmonių ambasados vadovė.
Kuo paprastesnis įdarbinimo procesas naudingas ne tik kandidatui, bet ir organizacijai – taip taupomas vadovų laikas, trumpinami procesai.
Nori dirbti įdomų darbą
Natūralu, kad atlyginimas yra svarbiausia darbuotojų motyvavimo priemonių – tą nurodė 72 proc. apklaustųjų – tačiau ne mažiau svarbūs ir „minkštieji“ faktoriai.
Įdomų ir prasmingą darbą, kaip vieną iš svarbiausių veiksnių renkantis darbą, įvardino beveik pusė – 47 proc. respondentų. Kiek mažesnė dalis lietuvių teigė, kad jiems svarbiausia yra draugiški ir profesionalūs kolegos (33 proc.). Tą dažniau nurodė moterys ir vidutines (nuo 501 iki 700 eurų) pajamas gaunantys žmonės. Gerai darbdavio reputacijai prioritetą teikia net beveik trečdalis lietuvių.
„Tokie kandidatų poreikiai tik dar labiau skatina bendroves daugiau dėmesio skirti gerai reputacijai, savo vidinės kultūros stiprinimui. Gera žinia darbdaviams – šie faktoriai yra jų rankose ir kainuoja sąlyginai mažiau nei, pavyzdžiui, didesnis atlyginimas“, – sako E.Staniulionė.
Persikvalifikavimas – sprendimas?
Pandemijos metu daugiausia nukentėjo maitinimo, apgyvendinimo, gamybos ir statybų sektoriai. Itin daug – net 41 proc. lietuvių, dirbusių dėl pandemijos nukentėjusiame sektoriuje, ieško darbo kitoje srityje. Persikvalifikuoti siekia daugiausia vyrai, žemesnio išsimokslinimo apklaustieji, kurie, tikėtina, dėl pandemijos nukentėjo labiausiai.
„Išloš tos bendrovės, kurios lanksčiau žiūrės į persikvalifikuoti norinčius darbuotojus. Iš savo patirties matome, kad suprasti, kokius uždavinius kelti kvalifikaciją keičiančiam darbuotojui, kaip suteikti galimybes efektyviai tobulėti, gali būti iššūkis vadovams. Visgi, jei darbuotojas pakankamai motyvuotas mokytis – jis gebės tapti vertingu komandos nariu, o ankstesnė, kitokia patirtis jam tik padės“, – teigia „Bitės“ žmonių ambasados vadovė.
Ekspertė priduria, kad „Bitėje“ į tam tikras pozicijas, pavyzdžiui, pardavimų, atsirenka žmones pirmiausia pagal asmenines savybes. Visgi iš patirties matoma, kad žmogaus sklandžią integraciją į komandą labiausiai lemia būtent jo motyvacija mokytis ir tobulėti, „minkštosios“ savybės.
Reprezentatyvią apklausą dėl darbo vietos keitimo 2021 m. birželio 12–26 d. „Bitės“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. Jo metu apklausti 1019 18–75 metų Lietuvos gyventojai, iš kurių 874 – dirbantys arba ieškantys darbo.
