Nors šiuo metu rinkoje energijos ir jos žaliavų kainos yra bent kelis kartus mažesnės nei prieš kelis mėnesius pasiektas pikas, neaiškumas dėl tolesnės jų raidos ir kiti nepalankūs veiksniai – rusijos karas Ukrainoje, pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimas, normalizuojama pinigų politika ir nesibaigianti kova su COVID-19 pandemija Kinijoje – neleis ekonomikai stipriau atsitiesti artimiausiais ketvirčiais.
2022 m. trečiąjį ketvirtį aukštumose buvusios energijos kainos reikšmingai padidino Lietuvos įmonių veiklos išlaidas, kartu apribodamos ir įmonių sukuriamos pridėtinės vertės augimą. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2022 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ekonomika ūgtelėjo 0,4 proc. Daugiausia prie tokios ekonomikos raidos prisidėjo informacijos ir ryšių, žemės ūkio veiklos.
Apdirbamosios gamybos raida buvo viena palankiausių tarp svarbiausių ekonominių veiklų. Tai visų pirma sietina su po planinio remonto atnaujinta AB „ORLEN Lietuva“ veikla. Dėl šios priežasties rafinuotų naftos produktų pardavimai, apskaičiuoti palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, nagrinėjamu laikotarpiu buvo beveik 60 proc. didesni nei antrąjį ketvirtį, o visa apdirbamoji gamyba padidėjo 3,6 proc.
Vis dėlto svarbu pažymėti, kad daugelio kitų apdirbamosios gamybos šakų pardavimai sumenko arba augo gana nedaug, pavyzdžiui, maisto pramonės, mašinų ir įrangos gamybos, autopramonės. Kaip ir antrąjį ketvirtį, su didžiausiais sunkumais tebesusiduria veiklos, sietinos su medienos ir metalo apdirbimu, taip pat savo veikloje naudojančios daug gamtinių dujų. Būtent dėl itin didelio gamtinių dujų kainų šuolio savo gamybą sustabdė ir dvi didžiausios Lietuvos trąšų gamybos įmonės – AB „Achema“ ir AB „LIFOSA“.
O pačios chemijos pramonės pardavimai šiuo metu yra beveik trečdaliu mažesni, nei buvo prieš rusijai užpuolant Ukrainą. Esama padėtis lemia ir verslo nuotaikų bei lūkesčių prastėjimą, peržiūrimi darbuotojų samdos planai. Vis dėlto pažymėtina, kad, žvelgiant iš istorinių perspektyvų, esama apdirbamosios gamybos padėtis tebėra santykinai gera.
Trečiąjį ketvirtį šalies ekonomikai reikšmingą teigiamą įtaką darė ir žemės ūkio sektorius. Dėl nuimamo derliaus trečiąjį ketvirtį žemės ūkio sektorius paprastai sukuria daugiau nei 6 proc. visos Lietuvos ūkio pridėtinės vertės – tai apie 3,5 karto daugiau nei kitais ketvirčiais.
Šiemet Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozė leidžia tikėtis, kad grūdų derlius buvo maždaug dešimtadaliu didesnis už pernykštį. Remiantis istoriniais duomenimis, galima tikėtis, kad tokio masto grūdų derliaus padidėjimas gali iki 0,3 proc. punkto paspartinti trečiojo ketvirčio metinę šalies ekonomikos plėtrą.
Statybos sektoriaus aktyvumas ir toliau yra vangus. Nors liepos–rugpjūčio mėn. darbų apimtis, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo didesnė nei antrąjį ketvirtį, pats atliktų darbų lygis nedaug skiriasi nuo 2021 m. rodiklių, kai darbų apimtį reikšmingai apribojo pradėjusios didėti statybos žaliavų kainos. Tiesa, pažymėtina, kad tendencijos skirtinguose statybos sektorius segmentuose pasikeitė.
Pirmąjį pusmetį palankiausios tendencijos buvo stebėtos būstų statyboje, o trečiąjį ketvirtį labiausiai pagerėjo inžinerinių statinių statybos padėtis. Panašios tendencijos turėtų būti visą šių metų antrąjį pusmetį. Būstų statybos darbų apimtį ribos mažėjanti būsto paklausa dėl brangstančio skolinimo ir nerimo dėl šalies ekonomikos padėties, o inžinerinių statinių statybos darbų apimtį turėtų skatinti ambicingas 2022 m. viešųjų investicijų planas.
Neslopstanti infliacija varžo mažmeninės prekybos atsigavimą. Šių metų trečiąjį ketvirtį prekybos apyvarta, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo beveik tokio paties lygio kaip ir ankstesnį ketvirtį.
Daugiausia sumažėjo informacinių ir ryšių technologijų įrangos ir kitų laisvalaikio prekių, namų apstatymo daiktų ir maisto prekių pardavimai. Sektoriaus ateities raidai itin svarbi bus ne tik infliacijos dinamika, bet ir namų ūkių finansinė padėtis bei lūkesčiai. Būtent jie pastaraisiais mėnesiais labai suprastėjo. Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai rodo, kad namų ūkiai vis labiau nerimauja dėl savo finansinės padėties ir galimybių taupyti, tikisi, kad artimiausiais metais nedarbas didės.
Tai lemia ir mažėjantį namų ūkių norą išlaidauti, kuris matomas ir iš namų ūkių planų įsigyti didesnių pirkinių per artimiausius metus. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad, nors namų ūkių nuotaikos bjūra, jų finansinės padėties vertinimas šiuo metu yra geresnis, nei buvo 2019 m. prieš pandemiją.
Paslaugų sektoriaus raida – vis dar yra fragmentuota. Stebėtas dalies paslaugų sektoriaus veiklų pardavimų mažėjimas, kitų – plėtra. Liepos–rugpjūčio mėn. duomenimis, ir toliau labiausiai mažėjo transporto sektoriaus ir nekilnojamojo turto operacijų veiklos pardavimai, apskaičiuoti palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, taip pat reikšmingai krito ir apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus pardavimai.
Transporto sektoriaus aktyvumui įtakos turi sankcijos rusijai bei Baltarusijai ir lėtėjanti Europos Sąjungos ekonomika, nekilnojamojo turto operacijų veiklos aktyvumui – mažėjantis nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas. Tuo pat metu tokių veiklų kaip informacija ir ryšiai, profesinė, mokslinė ir techninė veikla pardavimai didėjo. Vis dėlto, net ir daliai paslaugų sektoriaus veiklų didinant pardavimus, nuotaikos sektoriuje blogėja. Tiesa, kaip ir apdirbamosios gamybos atveju, žvelgiant iš istorinių perspektyvų, kol kas įmonių padėtis tebėra palyginti gera.
Lietuvos ekonomika iššūkių 2022–2023 m. sandūroje neišvengs, tačiau didelio ekonomikos sukrėtimo nesitikima. Vis dėlto tebėra rizikų, galinčių lemti blogesnę, nei šiuo metu tikimasi, ekonomikos raidą.Tai galimas energijos žaliavų trūkumas šildymo sezono metu ir jų brangimas, nelėtėjantis kainų augimas ir ryžtingi pinigų politikos formuotojų veiksmai norint jį stabdyti, tolesnė rusijos karo prieš Ukrainą raida, įvedinėjamos sankcijos agresoriui ir atsakas į jas bei nesibaigianti COVID-19 pandemija. Tiesa, Vyriausybės pateiktas 2023 m. biudžeto projektas, kuriame numatomas beveik 5 proc. siekiantis deficitas, turėtų būti reikšminga paskata siekiant sušvelninti šių neigiamų veiksnių poveikį šalies ekonomikai.
