Atradimo link
36-erių metų vilnietė Gintarė Visockė jau bene metus džiaugiasi sunkaus darbo rezultatu – įkurtu darželiu-pradine mokykla „Prasminga jaunystė“. Moteris tikina pagaliau užsiimanti ta veikla, kuriai nori atsiduoti, kuri ją labai traukia. Vis dėlto laiko atrasti save moteriai prireikė nemažai ir sprendimai nebuvo lengvi.
Užsiėmimų ir pomėgių Gintarei netrūko niekada, pašnekovė bandė save įvairiausiose srityse, vis mėgino atrasti, kur jaustųsi kaip žuvis vandenyje. Moteris pasakoja, kad baigė Vilniaus baleto mokyklą, ir nors ryšys su šokiu išliko iki šių dienų, gyvenimo su juo nesusiejo. Po mokyklos pašnekovę patraukė drabužių dizainas, jį ir nusprendė studijuoti.
Šioje srityje Gintarei teko ir padirbėti, tačiau prisiminimai išliko ne patys geriausi. „Mano darbinė patirtis buvo labiau neigiama. Supratau, kad šioje srityje dar daug užsilikusio sovietinio požiūrio. Tad vėliau ieškojau savęs fotografijos studijose, pradėjau fotografuoti krikštynas, vestuves, rengdavau individualias fotosesijas, o labiausiai patikdavo fotografuoti vaikus“, – įvairias darbo patirtis prisiminė pašnekovė.
Tuo pat metu, kai intensyviai fotografavo, Gintarė dirbo aukle lietuvės ir amerikiečio šeimoje. Vėliau darbo su vaikais patirtis tik didėjo. „Įsidarbinau viename privačiame darželyje ir dirbdama supratau, kad būtent šis darbas man patinka labiausiai. Patinka todėl, kad galiu prisiliesti prie vaikų likimų, padėti jiems atrasti gerus ir gražius dalykus, padėti tėvams tinkamai auklėti savo mažuosius“, – kodėl pamilo būtent šią veiklą, pasakojo moteris.
Būtent noras ugdyti vaikus, dirbti su jais Gintarę pastūmėjo baigti dailės pedagogikos studijas, o vėliau ir ikimokyklinės edukologijos magistrantūrą. Studijos tik patvirtino, kad dirbti, augti ir tobulėti moteris nori būtent vaikų ugdymo srityje.
Patinka todėl, kad galiu prisiliesti prie vaikų likimų, padėti jiems atrasti gerus ir gražius dalykus, padėti tėvams tinkamai auklėti savo mažuosius.
Galiausiai, priduria moteris, daugiau domėtis vaikais, jų auklėjimo pradėjo tada, kai pati prieš 12 metų susilaukė atžalos. „Iškildavo visokių sunkumų, o pagalbos tuomet nesulaukiau nei iš gydytojų, nei iš kitų aplinkinių. Pasitelkiau į pagalbą įvairias pedagogines knygas. Jų perskaičiau visą galybę ir supratau, kad visos problemos yra išsprendžiamos, jei jos yra sprendžiamos. Patirtis su savo vaiku mane įkvėpė toliau domėtis mažųjų ugdymu, padėti tėvams suprasti, kad terekia šiek tiek žinių ir kantrybės“, – savo patirtimi dalinosi moteris.
Paragino vyras
Užsidegusią įsteigti privačią ugdymo įstaigą, jungsiančią darželį ir pradinę mokyklą, Gintarę skatino ne tik dėstytojai, tėvai ir draugai. „Tuomet šią idėją labai palaikė vyras, daug diskutavome, skaičiavome. Supratau, kad geriausias laikas yra būtent dabar. Kadangi mano stiprioji sritis yra emocinis intelektas, žinojau, kad baimė prieš pradedant verslą yra natūralus jausmas. Juk tiek daug nežinomųjų. Todėl tiesiog pasitikėjau savimi, suvokiau, kad darau geriausia, ką galiu daryti, o kiekvieną kliūtį mačiau kaip galimybę“, – kaip save motyvavo, pasakojo darželio-pradinės mokyklos įkūrėja.
Svarbu suprasti, kad visose srityse konkurencija yra normalus reiškinys.
Gintarė prasitaria, kad sugalvoti idėją yra nesunku, ryžtas yra svarbiausias aspektas. „Jis labai susijęs su valia. Tiesiog imti ir padaryti. Svarbiausia žinoti, ką darai, kaip darai, ar priemonės atitinka tikslą. Tuomet noras tampa daug didesnis nei baimė, kad gali nepasisekti. Kai manęs paklausdavo draugai, ar aš bijau, ar suprantu, kad labai rizikuoju, aš atsakydavau – nežinau, ar man pasiseks, bet žinau, kad darysiu viską, kad man pasisektų. Buvo dalis draugų, kurie tiesiog palaikė ir tuo džiaugėsi. Esu jiems už tai dėkinga“, – palaikymo svarbą pabrėžė pašnekovė.
Paklausta, ar minties imtis verslo nebaidė didžiulė konkurencija šioje srityje, pašnekovė tikino, kad viskas priklauso nuo požiūrio: „Svarbu suprasti, kad visose srityse konkurencija yra normalus reiškinys. Aišku, prieš įgyvendinant idėją, būtina analizuoti esamą situaciją, suprasti, ką kiti daro ir ką gali padaryti geriau arba kitaip. Aš tikiu, kad jei dirbama nuoširdžiai, ieškoma vienų ar kitų sprendimų, tuomet būtinai pasiseka. Juk, svarbiausia, į konkurenciją žvelgti kaip į naujas galimybes, tai skatina ieškoti naujų idėjų, išsiskirti.“
Sujungti darželį ir mokyklą
Kalbėdama apie savo ugdymo viziją, Gintarė pasakojo, kad jos įkurto darželio tikslas – nuoseklus ugdymas, kai darželis ir mokykla nėra atskiriami. „Tuomet vaikai nejaučia didelių sunkumų, kaip tai nutinka pereinant iš darželio į mokyklą. Jau nuo 4,5 metų vaikučiai dalyvauja panašiose veiklose, kurios jų laukia mokykloje, tačiau tai nėra mokymasis prie suolo. Na, o mokyklinukai mato darželinukus, kurie dar tik mokosi tų įgūdžių, kuriuos vyresnieji jau turi. Svarbiausios ugdymo kryptys: holistinis ugdymas, socialinis emocinis ugdymas, individualizuotas ugdymas, bendradarbiavimas su tėvais. Labiausiai orientuojamės į Norvegijos patirtį“, – apie „Prasmingos jaunystės“ ugdymo ypatumus kalbėjo vadovė.
Norvegijos patirtis svarbi kalbant apie vaiko ugdymo kokybę. „Norvegijoje vis dar aktyviai diskutuojama, ko reikia vaikui, bet būtent iš vaiko perspektyvos. Dauguma suaugusiųjų sako žinantys, ko labiausiai reikia vaikui, tačiau ne visi pripažįsta, kad tai yra klausimas su daugybe atsakymų. Kuris iš jų teisingas? Visgi Norvegijos darželiuose vaikai yra saugūs (emociškai ir fiziškai), tinkamai prižiūrimi, išties rūpinamasi visapusiška vaiko gerove. Darželiai išsikelia aukštus kokybės standartus.
Dauguma suaugusiųjų sako žinantys, ko labiausiai reikia vaikui, tačiau ne visi pripažįsta, kad tai yra klausimas su daugybe atsakymų.
Kasdienės veiklos metu vaikai būna saugioje aplinkoje, turi pakankamai galimybių žaisti vieni ir su kitais vaikais, specialistų yra skatinami teigiamai vystytis pagal savo raidos etapus, yra išklausomi. Svarbu norvegams nepamiršti ir toliau gerinti darželio kokybę dėl vaikų, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų. Sakoma, kad Norvegijos darželiuose vaikui diena per trumpa, kad užtektų laiko žaisti, ir per ilga, kad vaikas gyventų ir patirtų šeimos gyvenimą“, – aiškino moteris.
Sunkumai neužgožė noro
Kad prireiks nemažai kantrybės, laiko ir, svarbiausia, tikėjimo savo idėja, Gintarė suprato vos pradėjusi ieškoti būdų, kaip įgyvendinti planus. „Su didesniais sunkumais susidūriau tada, kai radome pirmąjį pastatą, kuris būtų tinkamas darželio-mokyklos nuomai. Jau po pirmojo susitikimo buvo aišku, kad viskas nebus taip sklandu. Gerai, kad nuo pačių pradžių visuose susitikimuose dalyvavo ir teisininkas. Supratome, kad verslo pasaulis kartais būna žiaurus. Didelės įmonės nenori priimti mažųjų arba užsikelia didelius antkainius. Ne kartą teko išgirsti ir iš tiekėjų „jūs maži, mums neapsimoka, o jei jums nepasiseks…“ – iššūkius, su kuriais teko susidurti, prisiminė moteris.
Nepaprastai klaidinantys biurokratiniai reikalai, anot Gintarės, taip pat buvo nemenkas sunkumas. „Kartais atrodo, negali suprasti, ko vieni ar kiti reikalauja. Aišku, visur galima surasti pagalbos, konsultacijų, tačiau visa tai užima daug laiko“, – kalbėjo moteris.
Vis dėlto, kaip vieną pačių didžiausių klausimų, Gintarė, kaip ir daugelis pradedančių verslininkų, įvardijo finansus. Dalį lėšų šeima buvo sukaupusi pati, tačiau puikiai žinojo, kad išorinio finansavimo tikrai prireiks. „Finansai ir jų panaudojimas yra labai daug dėmesio reikalaujantis klausimas. Turėjome savo lėšų, tačiau žinojome, kad jų neužteks. Taigi pirmiausia pradėjome domėtis finansavimo galimybėmis. Anksčiau minėtą frazę „jūs maži“ išgirdome ir šiuo atveju. Pirmieji, kurie suteikė daug išsamios informacijos, buvo „Invegos“ (red. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) darbuotojai.
Jie papasakojo, kaip turi atrodyti įmonės dokumentai, ką reikia dar parengti, kad būtų suteikiama paskola, kokie planuojami artimiausi Europos Sąjungos rėmimo fondai, kur būtų verta mums kreiptis. Taip ir padarėme. Dokumentų buvo daug, rašyti teko nemažai, tačiau tikrai verta. Turėjome įrodyti, kad žinome, ką darome, ir turime šioje srityje žinių. Kai labai norisi, tuomet viskas ir pavyksta. „Invegos“ garantija suteikė didesnes galimybes, pasinaudojome ir Verslumo skatinimo 2014–2020 paskola. Ji buvo reikalinga 3 mėnesių nuomos mokesčiui, kai kuriems baldams įsigyti, daliai remonto darbų finansuoti“, – pasakojo „Prasmingos jaunystės“ įkūrėja.
Nors nelengvų etapų tikrai buvo, dabar Gintarė tikina nesigailinti nieko. „Prisimenu, kad kai buvo labai sunku, kai kliūtys atrodė neįveikiamos, visada sau pasakydavau: „tai tik etapas, jis nesitęs amžinai, jį įveikus, viskas atrodys niekai“. Taip ir būdavo, visada džiaugdavausi pasibaigus sunkesniam etapui“, – šypsosi Gintarė.
Prisimenu, kad kai buvo labai sunku, kai kliūtys atrodė neįveikiamos, visada sau pasakydavau: „tai tik etapas, jis nesitęs amžinai, jį įveikus, viskas atrodys niekai“.
Nesustoja
Šiandien Gintarė džiaugiasi, kad pavyko įrodyti ir sau, ir kitiems, kad maži – nebūtinai neverti dėmesio. Darželis-pradinė mokykla „Prasminga jaunystė“ gyvuoja jau metus. „Kiekvienas kelias ar etapas yra pilnas žavių smulkmenų, kurios yra ir mielos, ir sudėtingos, ir reikšmingos, bet suteikiančios patirties, žinių, pasitikėjimo. Sunki pradžia leidžia daug labiau vertinti dabartį. Linkiu kiekvienam susidraugauti su baime, nerimu, sunkumais ir pasitelkus drąsą, sumanumą, žinias žengti idėjos įgyvendinimo keliu“, – patarė savo svajonę įgyvendinusi moteris.
Tiesa, pačios Gintarės idėjos ties darželiu-pradine mokykla nesustoja. Be darželio ir mokyklos, moteris rengia ir šeštadieninę mokyklėlę bei vaikų stovyklą, o svajonių turi ir dar daugiau. „Norėčiau, kad darželis ir pradinė mokykla išaugtų iki vidurinės mokyklos. Siekiu išlaikyti kokybę, pažinti kiekvieną vaiką ir tėvelius. Kurti tokią aplinką, kur vaikų akademiniai, socialiniai ir emociniai gebėjimai, taikant šiuolaikinius metodus, būtų ugdomi lygiaverčiai“, – savo vizija dalijosi pašnekovė. Anot jos, šeimos, vaikų ir tėvų pasaulis labai greitai kinta, svarbiausia – padėti jiems prie jo adaptuotis, o tai – idėjos ir tolimesniam verslui ateityje.
