Jau anekdotu tapęs scenarijus. Gal jau teko susidurti? Trumpai pagalvokite apie šio rebuso pasekmes jūsų organizacijai ir galėsime judėti prie konkrečių sprendimų.
Prieš atskleisdamas visus efektyvios darbo saugos strategijos žingsnius, turiu paminėti 3 svarbius faktorius, kurie leidžia suprasti iššūkius, kuriuos norime įveikti:
Pirmasis. Darbo inspekcija negali apsaugoti organizacijų darbuotojų, jei darbuotojai patys nėra sudominti ir motyvuoti. Situacija šiek tiek primena mokyklos laikus. Mokytoja mažai kreipdavo dėmesį į informacijos pateikimą, nes svarbiau buvo „iškalti“ formules ir lygtis, kurių prasmė pradingdavo po pirmo kontrolinio.
Nepriklausomai nuo Valstybinės darbo inspekcijos informacinio ir konsultacinio darbo rezultatų, parengtų rekomendacijų bei organizacijų patikrinimų, kasmet Lietuvoje apie 10 šeimų lieka be vieno iš maitintojų jam žuvus darbe. Dar apie 30 asmenų labai sunkiai sužalojami ir paprastai iki gyvenimo galo lieka neįgalūs.
Antrasis. Lietuvoje, beveik visais atvejais ant stulpo kalamas darbdavys, jam tenka pagrindinė teisinė atsakomybė.
Darbuotojai, darbdavys, visuomenė, ekonomika – visi pralaimim, jei aplaidžiai rūpinamasi darbo sauga ir psichosocialiniu klimatu. Kad būtų lengva suvokti, ką prarandame, pateiksiu kelis skaičius.
OSHA organizacija (European Agency for Safety and Health at Work) apskaičiavo, kokią pasaulinę įtaką ekonomikai turi darbo saugos aplaidumo atvejai. Dėl su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų ir ligų pasaulyje prarandama 3,9 % darbo laiko kasmet, o tai atitinkamai kainuoja apie 2680 mlrd. Eur. Tai yra daugiau nei Jungtinės Karalystės BVP (bendras vidaus produktas).
Trečiasis. Turime suprasti, kad net ir neigiami įvykiai yra svarbūs ir reikia juos išnaudoti. Atrodo pagavome gerą pagreitį, kurį atnešė netikėta pasaulinė kataklizmą. Šiuolaikinę darbo saugos valdymo strategiją aukštyn kojom apvertė pandemija. Jei ne pandemija, darbdaviai taip ir nebūtų išbandę nuotolinio darbo. Tūkstančiai darbuotojų taip ir negrįžo į biurus bei sugebėjo dirbti efektyviau iš namų. Priverstinė, neplanuota investicija į organizacijų IT infrastruktūras duos gerus vaisius jau ateinančiais metais.
Taip, pagaliau priartėjome prie kulminacijos! 5 žingsnių sistema, padedanti formuoti pozityvią organizacijos kultūrą, išvengti žmonių mirčių bei teisinių pasekmių:
1. Kaip interaktyvūs, žaidybiniai procesai gali pakeisti pasenusias normas.
Iš patirties žinau, kad darbuotojams ir jų darbdaviams ne visada lieka laiko, kurį galėtų skirti savo sveikatai ir gerovei darbe. Dėl to, kartais nežino apie galimus pavojus. Daugeliu atvejų, vien paaiškinti saugos klausimus neužtenka – reikia nuoširdžiai sudominti darbuotojus. Pirmiausia, peržvelkite savo darbo saugos procesus ir įrankius, kuriuos naudojate ne vienerius metus. Jeigu atradote, kad, vykdant instruktavimus, daugiausia naudojamos „popierių prikištos papkės“ – pakeiskite tą. Dažniausiai, tai nekainuoja papildomai. Kiekvieną popierinę instrukciją galite atpasakoti savais žodžiais, sutrumpinant ją, paverčiant videofilmuku. Tam nereikia specifinės įrangos, užtenka jūsų interneto kameros arba mobiliojo telefono. Dar geriau, kuriant DSS instrukcijas ir mokymus, paprašykite darbuotojų padėti susimuliuoti situacijas, kurios galėjo išprovokuoti pavojus darbe. Filmą, kurį sukursite, norės žiūrėti visi, nes geriausi aktoriai yra jūsų organizacijos darbuotojai. Paverskite šią naują praktiką savo organizacijos žaidimu ir laikas, skiriamas DSS politikai įgyvendinti, atrodys kaip poilsis bei pramoga.
2. Pirmas žingsnis kuriant motyvacinę sistemą organizacijoje.
Motyvuokite darbuotojus, kurie noriai prisideda prie organizacijos DSS kultūros tobulinimo ir aktyviai skiria dėmesį saugios darbo aplinkos kūrimui. Motyvacija, dažnai suprantama, kaip tiesioginė finansinė išmoka, tačiau tai gali būti ir kita paskata (lengvesnis darbas, laisvadienis, vieša įmonės vadovo padėka, įmonės produktai ir pan.) Sukūrus DSS ekosistemą puoselėjančią įmonės kultūrą, kurioje asmenys save laiko bendruomenės dalimi, nauda ateis jau netrukus. Kaip? Pavyzdžiui, didesnis bendras supratimas apie saugą gali padaryti pranešimų apie žalą, pavojų pašalinimą ir priežiūros darbus veiksmingesniu procesu.
3. Tyrimai, kaip „psichologinė sauga“ didina darbuotojų darbo našumą.
2022 metais darbų saugos specialistai ir vadovai kaip niekad daug dėmesio skiria psichosocialiniams veiksniams ir pasitelkę „psichologinę saugą“ stengiasi įkvėpti darbuotojus. Šią koncepciją iš esmės, apibrėžė amerikiečių mokslininkė Amy Edmondson, kuri dėsto ir atlieka tyrimus Harvardo verslo mokykloje. A. Edmondson psichologinę saugą apibūdina kaip teigiamą organizacijos kultūrą, kurioje darbuotojai jaučiasi psichologiškai saugūs kalbėti apie klaidas, dalintis savo nesėkmėmis, žinant, kad už tai nebus pasmerkti savo tiesioginių vadovų ar kolegų. Lietuvoje psichosocialinių veiksnių vertinimas anketavimo būdu nėra pakankamai efektyvus, bet rinka po truputį pildosi naujais profesinės rizikos vertinimo specialistais, kurie taiko tarptautines praktikas ir drąsius sprendimus. „Bet kaip tai yra susiję su efektyvumu?“ – manęs paklausite. 2016 metais „Google“ kompanijos atliktas tyrimas pavadinimu „Aristotelis“ (Google. Code-named Project Aristotle: https://rework.withgoogle.com/print/guides/5721312655835136/ ) atskleidė, kas išskiria efektyviausias darbo komandas nuo visų kitų. Rezultatai parodė, kad komandos įvairovė, dydis ir aukštąjį išsilavinimą turinčių komandos narių skaičius labai mažai įtakojs turėjo efektyvumo rodikliams. Tyrimas pagaliau atskleidė paslaptį, jog pagrindinis faktorius, išskyręs efektyviausias komandas nuo visų kitų, buvo psichologinio saugumo lygis.
4. Darbo saugos ir sveikatos tikslai 2022 metais.
Taip, metai dar nesibaigė ir tikslus galima kelti ne tik Naujųjų metų išvakarėse. Pavyzdys: Valstybinė darbo inspekcija neseniai organizavo akciją, kurią pavadino „NULIS mirčių darbe“. Inspekcija buvo išsikėlusi, atrodo, „nediduką“ tikslą – bent 1 mėnesį Lietuvoje neturėti mirtinų nelaimingų atsitikimų (daugiau apie kampaniją: https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=3358 ) Kokie gali būti jūsų šio mėnesio DSS tikslai galite atsakyti tik jūs. Palengvinkite darbą savo organizacijos darbuotojams nustatydami realistiškus tikslus ir tinkamai bei periodiškai juos komunikuodami. Organizacijoje geriausiai įgyvendinamos tos idėjos, kurios buvo iškeltos bendradarbiaujant komandoje (niekam juk nepatinka „primestiniai tikslai“).
5. Kaip atpažinti savo DSS (darbo saugos ir sveikatos) rodiklius.
Jei negali identifikuoti – negali to kontroliuoti. Darbuotojų saugos ir sveikatos srityje yra pagrindiniai, efektyvumą matuojantys rodikliai dar vadinami DSSER. Kad ir kokį terminą pasirinktumėte, šiuos rodiklius galima suskirstyti į dvi kategorijas: vėluojančius ir pirmaujančius rodiklius. Panašiai kaip ir pasirenkant tinkamus metodus ir prioritetus darbo saugos veiklai, renkantis DSSER svarbu rasti sveiką vėluojančių ir pirmaujančių rodiklių pusiausvyrą. Vėluojantys rodikliai yra pagrįsti surinktais duomenimis apie saugos incidentus ir pasekmes – įvykius, kurių negalima atšaukti. Deja, pastarieji rodikliai nepateikia jokių užuominų, kaip būtų galima patobulinti. Todėl, verta savo darbo saugos ir sveikatos politikoje identifikuoti, stebėti ir matuoti pirmaujančius rodiklius, nes šie suteikia ateities perspektyvą. Kartais, jie taip pat vadinami „prevenciniais rodikliais“, nes, skirtingai nei vėluojantys rodikliai, juose dėmesys sutelkiamas ne į praeities įvykius, o į priemones, kurias galima įgyvendinti, arba į esamas sąlygas, kurias galima pakeisti, siekiant užkirsti kelią būsimiems saugos incidentams. Kai kuriose darbo saugos programose, tokiose kaip „DASATA“, jau būna integruoti šie baziniai rodikliai ir galite juos sekti lengviau.
Efektyvinant įmonės darbo saugos procesus, „DASATA“ įrankis gali padėti ne tik padidinti organizacijos narių įsitraukimą, bet ir atsisakyti „popierinio formato“. Su e.mokymusi ir online instruktavimu išvengsite nuobodaus žurnalų pildymo ir laiko švaistymo. E.mokymai, klausimynų kūrimas, QR kodų generavimas, interaktyvūs DSS rodikliai bei e.asistentas – tai tik kelios išvardintos funkcijos, kurios padės kuriant efektyvią DSS politiką. Sistema veikia debesų kompiuterijos principu (angl. Cloud computing), todėl diegimo ir išlaikymo kaštai mažėja dešimtis kartų. Daugiau apie šį sprendimą galite sužinoti pažiūrėję trumpą video: SPAUSKITE ČIA ( https://darbosauga.online/irankiai ).
