Naujausio tyrimo duomenimis, nekaupiančių ir neketinančių kaupti per gyvybės draudimu mažėja — šiemet tokių buvo 63 proc. tarp apklaustųjų, o 2019 metais — 66 proc. 77 proc. apsidraudusiųjų gyvybės draudimu šiemet sakė manantys, kad gyvybės draudimas užtikrina didesnį finansinį saugumą nelaimės atveju ir didesnes pajamas senatvėje, tuo tarpu prieš dvejus metus tokių buvo 69 proc.
Apklausa atskleidė, kad kaupiamojo gyvybės draudimo paslauga dažniau naudojasi vidutinio amžiaus aukštąjį išsilavinimą turintys didžiųjų miestų gyventojai, kurių pajamos viršija 500 eurų per mėnesį.
„Nepaisant krizių ir pokyčių, gyventojų pasitikėjimas gyvybės draudimu auga. Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos gyvybės draudimo rinka pirmąjį šių metų pusmetį augo 7,1 proc. Gyvybės draudimas, kaip savarankiško kaupimo pensijai sistemos dalis, sudaro galimybę gyventojams patiems taupyti ir papildomai kaupti pensijai, tai ypač aktualu vidutines ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, kurie nėra įsigilinę į savarankiško investavimo subtilybes. Didžioji dalis gyvybės draudimo klientų yra vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai, kurie neturi specialių investavimo žinių ir didesnės investavimo praktikos, tačiau supranta, kad I ir II pakopos pensijų pragyventi senatvėje nepakaks. Skatinant juos kaupti papildomai, labai svarbi ir valstybės paskata, taikant gyventojų pajamų mokesčio lengvatą kaupiamojo gyvybės draudimo įmokoms“, — sakė LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.
Tyrimas atskleidė, kad, palyginti su 2019 metais, daugėja žmonių, kurie nurodo kitus savarankiško kaupimo pensijai būdus tarp pagrindinių pragyvenimo išėjus į pensiją šaltinių. 12 proc. gyventojų kaip vieną iš numatytų pajamų šaltinių pensijoje šiemet nurodė III pensijų pakopoje sukauptas lėšas (2019 m. tokių buvo 9 proc.). Taip pat šiek tiek daugėjo gyventojų, kurie nurodė II pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas: 2019 m. tokių buvo 54 proc., o šiemet — 55 proc.
Nors valstybės paskata taikoma ir papildomoms įmokoms į II pakopos pensijų fondus, LGDĮA duomenimis, tokias įmokas papildomai kaupti renkasi retas gyventojas. Pagrindinės to priežastys, A. Bakšinsko manymu, yra dažnai kaitaliojama kaupimo pensijai sistema, paskatų savarankiškai kaupti mažinimas ir disponavimo sukauptais pinigais ribojimai, palyginti su III pensijų pakopoje sukauptomis lėšomis.
Tam tikra dalis gyventojų nesinaudoja nė viena papildoma kaupimo galimybe. Kaip ir 2019 metais, didžioji dalis gyventojų kaip pagrindinę to priežastį nurodė lėšų stoką. Palyginti su 2010 metais, tokių gyventojų taip pat padaugėjo: 2019 metais dėl lėšų stokos papildomai nekaupė 28 proc. gyventojų, o šių metų rugsėjį tokių jau buvo 33 proc. Dažniau neturintys pakankamai pinigų nurodė respondentai, kurių mėnesinės pajamos neviršija 700 eurų.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad, palyginti su 2019 metais, pastebimai padaugėjo gyventojų, kurie investuoja į savo sveikatą ir išsilavinimą, nes ketina ir išėję į pensiją likti darbo rinkoje. Prieš dvejus metus tokių buvo 4 proc., tuo tarpu šiemet — jau 8 proc.
