Kol kas ekspertai to nevertina kaip galimos grėsmės visai ūkio šakai, tačiau jau rengiamasi kurti ūkininkų skolų registrą, nes šiuo metu tikros statistikos apie tai, koks žemdirbių finansinis patikimumas, nėra.
Areštų skaičių didina tai, kad grūdų prekybininkai jau pradėjo kreiptis į teismus reikalaudami netesybų iš grūdus vežti atsisakiusių žemdirbių. Tokių atvejų, Žemės ūkio rūmų duomenimis, šalyje iki šimto.
Žemės ūkio rūmų žiniomis, žemdirbiai šiandien tiekėjams ir bankams skolingi apie 2 mlrd. litų, pradelstos skolos sudaro 300 mln. litų.
„Žemės ūkio verslo praktika tokia, kad sunkiais metais didžiausius nuostolius patiria žemės ūkio bendrovės ir ūkiai. Tuose šalies regionuose, kuriuose neužderėjo derlius, areštų ir daugėja, tai Vidurio ir Šiaurės Lietuva“, – sako Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas.
Pasak jo, kol kas nėra tikslios statistikos, kiek žemdirbiai įsiskolinę ir kokia stambiausių ūkių padėtis.
B.Markauskas pabrėžia, kad daugumai žemdirbių koją pakišo ne blogi metai, nes supirkimo kainos gana aukštos, bet noras rizikuoti ir uždirbti kuo daugiau, prisidėjo ir prasti vadybos įgūdžiai. Žmonės plėtė ūkius, ėmė paskolų ir naudojosi Europos Sąjungos parama, o dabar, kai derlius užderėjo mažesnis nei tikėtasi, jie nebegali vykdyti įsipareigojimų.
