Visoje šalyje rengiama vos 11 renovacijos projektų, o už kas 10-os renovuojamo daugiabučio šeimos, nes ši nepasiturinti, paskolą ir palūkanas turės mokėti kiti gyventojai, rašo „Lietuvos žinios“.
Vyriausybė skelbia, kad atnaujinus namą gyventojai už šildymą, kredito įmoką ir palūkanas paklos ne daugiau nei dabar vien už šildymą.
Pasikeitus metinių palūkanų normai bei sumažėjus valstybės paramai, anksčiau sutikusių renovuoti namą gyventojų nuotaikos pasikeitė, mažėja norinčiųjų įsipareigoti bankams. Žmonės vos išgyvena, tačiau nepakeliamos sunkmečiu programos nenori stabdyti nei valdžia, nei rangovai, nei bankai.
Sunkmečiu skurdžių šeimų finansinę naštą valdžia permeta kitiems šalies gyventojams.
Su finansiniais sunkumais susiduriančioms šeimoms skolos nesikaups – valdžia numatė joms teisę gauti kompensaciją. Pateikusiesiems pažymas, kad nepakanka pajamų, per savivaldybių biudžetus bus 100 proc. padengiamos renovacijos išlaidos – ir kreditas, ir palūkanos.
Nepasiturinti šeima gali tikėtis apie 20 tūkst. litų valdžios dovanos iš kitų žmonių sumokėtų mokesčių.
Sunkmečiu skurdžių šeimų finansinę naštą valdžia permeta kitiems šalies gyventojams.
Valdžiai svarbu demonstruoti „ekonomikos skatinimą“ – už jos idėjas mokės tie, kurie nuomojasi butus, ir tie, kurie gyvena nuosavuose, be jokios paramos renovuotuose arba naujuose namuose, už kuriuos vos įstengia padengti turimus kreditus.
Tačiau daugiabučių modernizavimą jau lydi skandalai: iš gyventojų, kurie nenori ar negali mokėti už renovacijos paskolą, pinigus grasinama išieškomi per antstolius ir teismus; modernizavimo darbai dažnai atliekami nekokybiškai; gyventojai stokoja informacijos ir t. t.
„Lietuvos žinios“ rašo, kad Aplinkos ministerija antradienį išplatino pranešimą, kad Vyriausybė pritarė Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų pakeitimams, kurie nuo šiol leis geriau administruoti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją nuosavybę bei įpareigoja administratorius dirbti kokybiškiau ir skaidriau.
Administratorius privalės išsamiai informuoti patalpų savininkus, kokia yra namo bendrojo naudojimo objektų būklė, kaip įgyvendinamos jų atnaujinimo priemonės, taip pat pagrįsti mokesčių dydį ir lėšų naudojimą.
Daugiabučio atnaujinimo programoje galima dalyvauti, kai sutinka 51 proc. gyventojų.
Kaip „Lietuvos žinioms“ aiškino Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros viešųjų ryšių specialistė Laura Kurlavičienė, Civiliniame kodekse įtvirtinta aiški nuostata, kad išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, lėšas, skiriamas daugiabučiam namui atnaujinti, proporcingai savo daliai privalo apmokėti visi butų savininkai, kurie ir atsako už jiems priklausančių įmokų mokėjimą.
