„Kalbant paprastai, gyventojai verslui siunčia aiškią žinią: mums vis labiau rūpi ne tik ką ir už kiek perkame, bet ir kaip ta prekė ar paslauga buvo sukurta. Bandymai apeiti taisykles pirkėjams nebepriimtini. Ir priešingai – skaidri ir sąžininga veikla laikoma verslo norma. Taigi Lietuvos vartotojų sąmoningumas, reiklumas bei atsakingumas artėja prie labiausiai išsivysčiusių valstybių lygio. Šalies įmones veikti sąžiningai vis labiau skatina ne tik verslo etika, teisinė aplinka, bet ir vartotojų lūkesčiai bei visuomenės spaudimas“, – pranešime spaudai cituojama Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė, „Baltosios bangos“ tarybos pirmininkė.
Tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai veikiančiomis skaidriai pirmiausiai linkę laikyti tas įmones, kuriose neduodami ir neimami kyšiai: 76 proc. apklaustųjų šį principą laiko labai svarbiu. Su veiklos skaidrumu šalies visuomenė sieja ir korupcijos netoleravimą (74 proc.), sąžiningai mokamus atlyginimus darbuotojams (75 proc.) ir mokesčius valstybei (73 proc.).
Gyventojų nuomone, teigiama pranešime spaudai, skaidriausiai Lietuvoje veikia nevyriausybinės organizacijos ir gamybos bei pramonės įmonės. Šių sektorių skaidrumą apklaustieji įvertino 3,2 balo iš 5. Kiek mažesnio (3,1 balo) įvertinimo sulaukė žemės ūkio, maisto, gavybos ir kasybos sektoriai. Prasčiausiai šalies gyventojai vertina energetikos, statybų ir nekilnojamojo turto įmonių ir organizacijų veiklą: jų skaidrumas įvertintas 2,6 balo iš 5. Daugiau negu du penktadaliai (44 proc.) tyrimo dalyvių šių sektorių veiklą laiko neskaidria.
„Šalies įmonės lyderės ne tik yra didžiausios darbdavės ir mokesčių mokėtojos šalyje, bet ir ypatingą dėmesį skiria reputacijai ir komunikacijai su visuomene. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad gyventojai šias pastangas įvertina, ir pramonę laiko vienu skaidriausių sektorių Lietuvoje. Tuo tarpu statybų ir nekilnojamojo turto srityje veikiančioms įmonėms vertėtų suklusti: visuomenei šių įmonių veiklos skaidrumas kelia daugiausiai abejonių, tad ir reputacijai, ir veiklos principams sektoriaus įmonės turėtų skirti kur kas daugiau dėmesio“, – pabrėžia Ieva Lapeikienė, „Baltosios bangos“ vadovė.
Kad svarbu ne tik veikti skaidriai ir atsakingai, bet ir apie tai pranešti visuomenei, liudija tyrimo rezultatai. Kone 7 iš 10 tyrimo dalyvių (69 proc.) įsigydami prekes ir paslaugas atkreipia dėmesį į pakuočių ženklinimą.
„Baltosios bangos“ prekės ženklą, kuriuo žymimos skaidriai veikiančių iniciatyvos narių prekės ir paslaugos, yra matę ir atpažįsta kas ketvirtas (25 proc.) Lietuvos gyventojas. Tai – trečias pagal žinomumą ženklas Lietuvoje, nusileidžiantis tik Europos Sąjungoje sertifikuotos ekologiškos produkcijos ženklinimui ir ES ekologiško ženklinimo logotipui.
Daugiau negu kas antras (55 proc.) tyrimo dalyvis įsigijo „Baltosios bangos“ ženklu pažymėtų prekių ar paslaugų per pastarąjį pusmetį. Kone trečdalis (31 proc.) teigia pastebintys šį ženklą ant prekių ir paslaugų teikėjų gaminių pakuočių.
„Baltosios bangos“ iniciatyva gyventojų požiūrio į įmonių socialinę atsakomybę tyrimą atliko rinkos analizės ir tyrimų bendrovė „RAIT“, 2021 m. spalį apklaususi 1000 Lietuvos gyventojų. Atliktas tyrimas yra projekto Nr. 08.5.1-ESFA-V-423-02-0001 „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“ dalis, kuris yra finansuojamas iš Europos socialinio fondo.
