Lietuvoje daugiausiai pavojingų kosmetikos produktų
Pernai Europos Komisija (EK) per Europos Sąjungos (ES) skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistemą gavo 2257 pranešimus, 52 iš jų iš Lietuvos.
Valstybinė vartotojų apsaugos tarnyba (VVTAT) 15min informavo, kad pernai atliko 7403 ne maisto produktų patikrinimus ir nustatė bei paskelbė 133 nesaugius ne maisto produktus. Tai yra beveik tris kartus daugiau nei 2017 m., kai buvo nustatyta 50 nesaugių ne maisto produktų.
Pernai daugiausia Lietuvoje buvo pranešta apie nesaugius kosmetikos gaminius (58 proc.), žaislus (23 proc.) ir elektroninius prietaisus bei įrenginius (12 proc.).
„Nustačiusi nesaugius gaminius VVTAT įpareigojo verslininkus nedelsiant nutraukti gaminių tiekimą į rinką, pašalinti gaminius iš rinkos, įspėti vartotojus apie gaminių keliamą riziką, susigrąžinti iš vartotojų nesaugius gaminius, taip pat verslininkams buvo taikomos ekonominės sankcijos pagal Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymą“, – 15min komentavo VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Jarmulkovič.
Nustačiusi nesaugius gaminius VVTAT įpareigojo verslininkus nedelsiant nutraukti gaminių tiekimą į rinką, pašalinti gaminius iš rinkos, – teigė N.Jarmulkovič.
Už Produktų saugos įstatymo nuostatų pažeidimus taikomos įvairios sankcijos. Pavyzdžiui, gamintojui, platintojui, pateikusiam į rinką pavojingų gaminių, skiriama nuo 144 iki 1 448 eurų bauda.
Tačiau nuo šių metų gegužės 1 d. numatyti įstatymo pakeitimai ir didesnės baudos nusižengusiems. Tarkime, gamintojui, importuotojui ar įgaliotajam atstovui, pateikusiam rinkai pavojingų gaminių, ir platintojui, jų tiekusiam rinkai, pavojingas paslaugas suteikusiam ar teikiančiam paslaugos teikėjui bus skiriama nuo 150 iki 2 500 eurų bauda.
Į ES daugiausiai importuojama iš Kinijos
Kalbant apie visą ES rinką, daugiausiai pranešimų apie vartotojų sveikatai pavojingus gaminius pagal prekės grupę gauta dėl žaislų.
Dažniausiai nurodomos netinkamų produktų priežastys: rizika susižeisti, paspringti, nudegti, gauti elektros šoką ar patirti cheminių medžiagų keliamą riziką.
Daugumos nesaugių gaminių kilmės šalimi nurodoma Kinija (gauti 1170 pranešimai) ir tai yra didelis iššūkis EK, nes juos sunkiau kontroliuoti.
„Dauguma pavojingų produktų atkeliauja iš ne ES šalių. Daugiau nei pusė jų pagaminta Kinijoje. Dėl šios problemos jau bandžiau kalbėtis su Kinijos valdžia, tačiau jiems tikrai reikėtų stiprinti mūsų bendradarbiavimą šiuo klausimu“, – Bukarešte vykusiame ES renginyje, skirtame pristatyti skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistemos rezultatus, kalbėjo už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga Komisijos narė Vera Jourova.
Dėl šios problemos jau bandžiau kalbėtis su Kinijos valdžia, tačiau jiems tikrai reikėtų stiprinti bendradarbiavimą šiuo klausimu, – sakė V.Jourova.
Renginyje ji patikslino, kad šiuo metu apie 53 proc. nesaugių ne maisto produktų į ES rinką atkeliauja iš Kinijos.
Paklausta apie svarbiausius iššūkius ir planus ateinantiems metams, V.Jourova patikino, kad didžiausias iššūkis yra susitarti su Kinijos valdžia dėl griežtesnių į ES rinką importuojamų prekių sąlygų. Nepaisant to, esą problemų yra ir ES viduje.
„Man nerimą kelia tai, kad trečdalis ES vartotojų ir toliau naudojasi pavojingais produktais, net ir tada, kai jie yra informuoti apie keliamą pavojų ir yra paprašyti prekę grąžinti. Tai rodo, kad mes turime geriau aiškinti žmonėms, kas yra prekių grąžinimas ir kodėl jis yra svarbus“, – sakė V.Jourova.
ES skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistema veikia nuo 2004 m. Ji sudaro sąlygas nacionalinėms institucijoms greitai keistis informacija apie pavojingus produktus, tuomet kitos valstybės narės gali peržiūrėti savo rinką ir imtis atitinkamų veiksmų, jei būtų aptikti tokie produktai.
