Lietuvoje atlygį autoriams, sportininkams ar atlikėjams šiuo metu moka tik kiek mažiau nei 500 ūkio subjektų, kurie veikia 22 ūkio šakose.
Gausiausiai atsiskaitančių su autoriais per honorarus buvo leidybinės veiklos sektoriuje, į kurį patenka įmonės, užsiimančios tiek laikraščių, tiek knygų leidyba
Leidybos sektorius pirmauja pagal bendrą honorarų sumą, išmokėtą per aštuonis šių metų mėnesius (3,2 mln. eurų).
Iš knygų leidyklų didžiausiomis sumomis autorius pamalonino UAB „Šviesa“ (214,4 tūkst. EUR). Pajamų iš šios įmonės kiekvieną mėnesį turėjo vidutiniškai po 47 autorius, vertina „Creditreform Lietuva“.
Tarp žiniasklaidos priemonių daugiausiai honorarų sumokėjo UAB „Lietuvos rytas“ (401,7 tūkst. EUR). Vidutiniškai per mėnesį honorarus gavo 149 asmenys.
Antroje vietoje pagal mokančių kūrėjams gausą buvo švietimo sektorius. Lydere tapo ne visai klasikinio švietimo atstovė UAB „Inspired by Femina Bona“, užsiimanti edukacija grožio industrijos srityje. Šios įmonės išlaidos autoriniams atlyginimams siekė net 95,6 tūkst. eurų, o jie atiteko vidutiniškai 29 asmenims kas mėnesį.
Po minėtos bendrovės eina klasikinio švietimo atstovas – „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“, kurio sumokėta autorinių suma per aštuonis mėnesius siekė 80,5 tūkst. EUR.
Dosnios ir asociacijos, ir VŠĮ
Trečioje vietoje pagal netradicinį atlygį yra įvairios narystės organizacijos. Tarp jų daugiausiai honorarams skyrė „Lietuvos tautinis olimpinis komitetas“, kuris per aštuonis šių metų mėnesius tokio tipo atlyginimui išmokėjo 346 tūkst. eurų. Kas mėnesį pinigai buvo mokami vidutiniškai 82 asmenims.
„Lietuvos respublikos odontologų rūmai“ išmokėjo 44,5 tūkst. eurų, o „Visuomenės informavimo etikos asociacija“ – 21 tūkst. EUR.
Paskui narystės organizacijas seka kūrybine, menine ir pramogų organizavimo veikla užsiimančios įstaigos. Čia didžiausia autoriams ir atlikėjams išmokėta suma išsiskiria „Lietuvos nacionalinis dramos teatras“ (162 tūkst. eurų), kuris šį atlygį kas mėnesį mokėjo vidutiniškai 95 asmenims.
Labai panašią sumą sportininkams per sausį-rugpjūtį sumokėjo ir Všį „Krepšinio rytas“ (176,8 tūkst. eurų), kuri priklauso sportinės veiklos, pramogų ir poilsio organizavimo veikla užsiimančių įmonių sektoriui. Viso tokio tipo išmokas sportininkams mokėjo 32 sporto organizacijos.
Atlyginimus kūrėjams moka ir viešojo valdymo sektoriaus įmonės. Iš viso tokių įstaigų priskaičiuota 16.
Didžiausią sumą autoriams išmokėjo „Lietuvos mokslo taryba“ (beveik pusė milijono eurų). Sąraše taip pat tokios žinomos įstaigos kaip „Nacionalinis egzaminų centras“, „Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba“ ir kt.
Všį „Lietuvos laisvos rinkos institutas“ autoriams skyrė 74,2 tūkst. EUR, o kas mėnesį tokias pajamas iš šios įstaigos gaudavo vidutiniškai 12 asmenų.
Programų rengimo ir transliavimo sektorius negali pasigirti dideliu įmonių skaičiumi, tačiau pagal honorarams skirtų lėšų apimtis užtikrintai užima antrą vietą po leidybinių kompanijų.
Šiame sektoriuje veikia ir didžiausia honorarų mokėtoja Lietuvoje – Všį “Lietuvos Nacionalinis radijas ir televizija“, kurios per šių metų sausį-rugpjūtį autoriams ir atlikėjams išmokėta pinigų suma viršija 1,7 mln. eurų. Kas mėnesį pajamas iš LRT gaudavo vidutiniškai 417 kūrėjų ar atlikėjų.
Viešina „Sodra“
UAB Creditreform Lietuva direktorius Saulius Žilinskas aiškina, kad kitokios formos darbinės pajamos tapo viešos nuo šių metų pradžios, kai atlyginimus pradėjo viešinti „Sodra“.
„Šie „Sodros“ teikiami duomenys taip pat vieši, nors suplakti su atlygiu (tantjemomis), mokamu asmenims, veikiantiems stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, taip pat mažųjų bendrijų vadovams, kurie pagal įstatymą nėra jų nariai. UAB „Creditreform Lietuva“ ekspertai pamėgino išskirti tik darbdavių išlaidas autoriams, sportininkams ir atlikėjams ir pateikti tam tikras įžvalgas“, – aiškina S.Žilinskas.
Jis apgailestauja, kad kai kuriais atvejais atriboti vienos ir kitos rūšies pajamas buvo problematiška. Be to, duomenys apie tokį atlygį „Sodroje“ viešinami tik tuomet, kai per mėnesį honorarai mokėti daugiau kaip trims asmenims.
„Mokesčiai nuo honorarų yra dideli, todėl nemažai įmonių stengiasi tokiems darbuotojams atlygį už darbą mokėti kitais būdais – per patentus ar individualios veiklos pažymas“, – sako S.Žilinskas.
