Dauguma pinigus skiria ne tik sau
Finansiškai, paslaugomis ar kita forma savo jau suaugusius vaikus remia 81 proc. 40–60 m. amžiaus gyventojų, rodo pirmąkart „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta tokia reprezentatyvi šios amžiaus grupės gyventojų apklausa.
Tyrimas taip pat parodė, kad 76 proc. nurodo vienu ar kitu būdu pagelbstintys savo tėvams, globėjams ar kitiems vyresnio amžiaus artimiesiems.
O tų, kurie remia ir savo vaikus, ir tėvus, yra 25 proc.
„Tokie skaičiai – dideli. Praktiškai visiems, rečiau ar dažniau, tenka artimuosius paremti“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
„Tai viena labiausiai pažeidžiamų grupių darbo rinkoje“, – apie 40–60 m. gyventojus papildė ji.
Nors ne visa pagalba finansinė, ji būna įvairi. Tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad būtent finansiškai savo pilnamečius vaikus remia 51 proc. respondentų, tėvus – 20 proc.
Dažniausiai skiriama pinigų prisidedant prie išlaidų maistui, būstui, kartais negailima ir pramogoms. Tėvams neretai pagelbstima ir su medicininėmis išlaidomis.
Remia, nors uždirba ne aukso kalnus
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė atkreipė dėmesį ir į tai, kad neretai tokie gyventojai artimuosius remia ne iš pačių didžiausių atlyginimų. Vidutiniškai 40–60 m. asmenys uždirba 1250 eurų per mėnesį atskaičius mokesčius. Tiesa, tokią panašią vidutinę sumą gauna ir vos tik karjeras pradėję 18–29 m. jaunuoliai.
„Vadinasi, tos grupės yra beveik identiškos. Tie asmenys, kurie pradirbo darbo rinkoje daugiau nei 20 metų, gauna tokias pačias pajamas, kaip karjeras pradėję jaunuoliai. O vyresni dar turi paremti ir savo vaikus, ir tėvus“, – kalbėjo „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
Dėl šios priežasties vyresnieji yra priversti didinti darbo krūvį, kad turėtų didesnes pajamas ir pinigų užtektų ne tik sau, bet ir artimiesiems.
Nors perkopus penktą dešimtį dirbti daugiau tampa vis sudėtingiau. Štai vyrų sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia 55,4 metus, moterų – 59,8 metus.
„Ir tie žmonės vis dažniau susiduria su skurdo rizika, ypač vyrai. Todėl ir apklausose lietuviai dažnai yra nelaimingi, nes jų sveikata sušlubuoja anksčiau nei kitose šalyse“, – teigė G.Ilekytė.
Nors tai nėra įprasta. Pasak G.Ilekytės, Vakarų Europoje matoma visiškai kitokia tendencija – didėjant patirčiai auga ir atlyginimas. Tuo metu Lietuvoje jis sustoja.
„Tai labai netipiška ir tokia Lietuvos tendencija nėra džiuginanti.
Dažnai vyresnių žmonių atlyginimas ne tik nekyla, bet ir leidžiasi. Dažna priežastis – sušlubuoja sveikata ir žmogus nebeturi galimybių dirbti kaip anksčiau arba nebeturi reikiamų įgūdžių“, – aiškino ekonomistė.
Vaikams skiria daugiau pinigų
Tyrimo duomenimis, dažniausiai ir suaugusiems vaikams, ir tėvams per mėnesį lietuviai skiria iki 100 eurų.
„Per mėnesį 100 eurų nėra menka suma“, – atkreipia dėmesį J.Cvilikienė.
Tačiau pažvelgus į vaikams skiriamų pinigų statistiką matyti, kad neretai duodamos ir didesnės sumos. Pavyzdžiui, 301–500 eurų per mėnesį vaikams nurodo skiriantys 11 proc., kai tėvams – tik 3 proc. respondentų.
Tačiau, anot J.Cvilikienės, trečdalis gyventojų, ypač moterys, net ir patys patirdami nemažai iššūkių darbo rinkoje, mano, jog šie turėtų remti savo artimuosius dar labiau.
Be to, kartu nerimauja, jog augant poreikiams šie nebesugebės pagelbėti artimiesiems.
Iššūkių tik daugės
O situacija tikrai nelengvės. Gali sveikata sušlubuoti, o tada ir dirbti bus sudėtinga.
Be to, vyresni asmenys gali nespėti ir su greitai besikeičiančiu pasauliu.
Kaip pastebėjo G.Ilekytė, bazinius skaitmeninius įgūdžius turi 41 proc. 45–54 m. gyventojų ir tik 28 proc. tų, kuriems 55–64 metai. Tuo metu anglų kalbą moka vos 1 iš 4 gyventojų, kuriam yra 55–69 metai.
Tad, kai, G.Ilekytės pastebėjimu, Lietuvoje tobulinančių savo įgūdžius ir keliančių kvalifikaciją yra vos apie 8 proc. gyventojų, tuo metu Švedijoje – daugiau nei trečdalis.
„Vienas veiksnių, lemiančių mažą besimokančių suaugusiųjų skaičių Lietuvoje, yra sudėtingas mokymosi, asmeninio gyvenimo ir darbinių įsipareigojimų derinimas bei mokymų kaina. Taigi net ir norintys ilgiau išlikti aktualūs darbo rinkoje vyresnio amžiaus suaugusieji yra įsprausti į kampą“, – teigė G.Ilekytė.
