„Vakarų Europos valstybėse pensininkai negyvena vien tik iš valstybės mokamų pensijų. Nors socialinės išmokos senjorams šiose kraštuose toli pranoksta vidutinę lietuvišką senatvės pensiją, kuri spalį siekė 825,30 Lt“, - sako specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė
Sunku išgyventi
Pasak pernykščio Vilmorus tyrimo, net 65 proc. lietuvių teigia, kad negalėtų išgyventi iš 750 Lt išmokos.
Pasak jos, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, pavyzdžiui, Belgijoje ir Suomijoje valstybinės išmokos sudaro net iki 80 proc. pensininko pajamų, bet daugumoje kitų Vakarų Europos valstybių ši dalis svyruoja nuo 45 iki 70 proc. Visa kita senjorai prisiduria vis dar dirbdami arba gaudami išmokas nuo savo sukaupto kapitalo.
Pasak pernykščio Vilmorus tyrimo, net 65 proc. lietuvių teigia, kad negalėtų išgyventi iš 750 Lt išmokos. O vis didėjančios Valstybinio socialinio draudimo fondo problemos verčia abejoti, ar netgi ir tokia kukli suma bus mokama pensininkams tuomet, kai jais taps dabar dirbantieji. „Tačiau, kaip rodo mūsų gauti rezultatai, - nepaisant tokių grėsmių, lietuviai ne itin linkę ieškoti kitų būdų, kaip užsitikrinti sotesnę senatvę, nei žada Sodra, – teigia cvmarket.lt atstovė.“
Sprendimą linkę atidėti
Kas penktas apklausos dalyvis mano esąs dar per jaunas, kad imtų rūpintis pensija.
Tradiciškai lietuviai mėgsta nemalonius ar sudėtingus sprendimus atidėti paskutinei dienai. Štai kas penktas apklausos dalyvis mano esąs dar per jaunas, kad imtų rūpintis pensija. Natūralu, kad tokių daugiausia tarp jaunesnių nei 25 metų asmenų. Tiesa, apie pensiją dar nesusimąsto ir 16 proc. 26-40 metų respondentų. Kas šeštas apklausos dalyvis apskritai ketina dirbti tol kol pajėgs ir prie pensijos prisidurti atlyginimą. Įdomu, kad ketinančių “dirbti ir dirbti” gausu tarp darbininkų, o kylant dirbančiojo pozicijai noras leisti pensijos laiką darbe mažėja.
Yra ir toliau besąlygiškai pasitikinčių valstybe ir tikinčių, kad Sodros pensijos pakaks pragyvenimui. Vien tik Sodroje pinigus senatvei sakosi kaupiantys 24 proc. gyventojų. 30 proc. tiki, kad jiems pakaks išmokų, kurias mokės Sodros ir pensijų fondų tandemas. Įdomu, kad šis variantas populiariausias nepriklausomai nuo respondentų išsilavinimo, pozicijos įmonėje ir amžiaus.
Kitos galimybės prisidurti prie valstybės mokamos pensijos daug mažiau populiarios. Kaip rodo apklausos rezultatai, jau dabar dalį savo atlyginimo pensijai patys atideda 6 proc., o kaupiamuoju draudimu yra apsidraudę 5 proc. darbuotojų. Iš investicijų į nekilnojamąjį ar kitokį turtą, nuomos bei nuosavo verslo prie valdiškos pensijos ketina prisidurti dar 8 proc. apklaustųjų, tarp kurių daugiausiai turinčių aukštąjį išsilavinimą.
