Degalų kainų praėjusį mėnesį buvo perkopusios 2 eurų ribą. Kainų palyginimo portalo Pricer.lt duomenimis, birželio 16 dieną populiariusio 95 rūšies benzino kaina Lietuvos degalinėse svyravo nuo 2,02 iki 2,119 euro, dyzelino – nuo 1,939 iki 2,049 euro.
Praėjus mažiau nei mėnesiui, kainos pasikeitė į vartotojams kiek palankesnę pusę. Liepos 8 dienos popietę 95 rūšies benzinas Vilniuje esančiose „Viada“ ir „Circle K“ kainavo 1,989 euro, „Neste“ – 1,969 euro.
Dyzelino kainos „Neste“ nukrito iki 1,959 euro, o „Viada“ ir „Circle K“ – iki 1,979 euro.
Mažesniuose lietuviškų degalinių tinkluose kainos dar žemesnės. Puslapio degalukainos.lt duomenimis, Radviliškio degalinėje „Saurida“ litras benzino ir dyzelino penktadienį kainavo 1,880 euro. Šilalės „Jozitoje“ benzino kaina siekė 1,890 euro, dyzelino – 1,880 euro.
„Orlen Lietuva“ , kuris yra vienintelis vienintelis tiekėjas, kur dabar galime įsigyti degalų, sumažino kainą, tad sumažinome ir mes. Degalų kaina ketvirtadienį nukrito maždaug 10 centų už litrą, bet šiandien jau pakilo 2 centais. Žiūrėsime, kas bus pirmadienį“, – 15min sakė degalinių tinklo „Jozita“ direktorius Jonas Jokubauskis.
Visgi jis pridūrė, kad nei tada, kai degalų kainos buvo perkopusios 2 eurus, nei pastaruoju metu žmonių įpročiai degalinėse nepasikeitė.
„Žmonės neturi pasirinkimo. Viešuoju transportu patogiai negali greitai nuvažiuoti iš Vilniaus į Palangą, iš rajonų centrų patekti į kaimo vietoves Lietuvoje irgi neįmanoma. Nori nenori esi priverstas važiuoti automobiliu“, – nurodė J.Jokubauskis.
Kad kainos mažėja, pastebi ir Lietuvos energetikos agentūra. Birželio 27–liepos 4 dienomis vidutinės benzino kainos Baltijos šalys, Lenkijoje ir Vokietijoje sumažėjo 0,03–0,06 euro už litrą, išskyrus Estiją, kurioje benzinas brango 0,02 euro už litrą. Daugiausiai benzino kaina mažėjo Lietuvoje (0,06 euro už litrą arba 3,1 proc.), mažiausiai – Vokietijoje (0,03 euro už litrą arba 1,5 proc.).
Tiesa, dyzelinas Lietuvoje praėjusią savaitę atpigo mažiausiai – 0,03 euro už litrą (1,6 proc.), o Estijoje jo kaina sumažėjo daugiausiai – 0,12 euro.
Viena iš dedamųjų, lemiančių kiek degalinėje teks pakloti už degalus, yra naftos kaina.
Kaip rašė BNS, „Brent“ ir WTI rūšių nafta ketvirtadienį ankstyvą rytą atpigo daugiau nei 1 proc., o iš viso šį mėnesį jų kainos jau sumažėjo apie 10 proc., pirmą kartą nuo balandžio mėnesio nukrisdamos žemiau 100 JAV dolerių už barelį ribos.
Ketvirtadienį „Brent“ naftos kaina siekė 99,54 JAV dolerio (98.06) už barelį, o WTI naftos – 97,54 JAV dolerio (99.02) už barelį.
Svarbus Kinijos veiksnys ir pesimistiškos nuotaikos
Komentuodami naftos kainos kritimą, ekonomistai akcentuoja, kad rinkose šiuo metu vyrauja labai didelis neapibrėžtumas ir galima tikėtis bet ko.
„Rinkos žaidėjai patys nelabai supranta, kokia kryptimi turi judėti naftos rinka. Tai labai matyti iš paskutinių kelių savaičių naftos kainų šokinėjimų“, – 15min sakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Pasak eksperto, naftos kainos tai krenta, tai vėl kyla ir atvirkščiai. Tai rodo, kad finansų rinkose esama labai daug panikos, nerimo ir neapibrėžtumo.
Tarp veiksnių, kodėl naftos kainos pastaruoju metu krito, jis įvardijo pablogėjusią epidemiologinę situaciją Kinijoje. Šalyje buvo aptikta nauja koronaviruso atmaina, tad naujų atvejų skaičius buvo smarkiai išaugęs.
„Kinija ėmėsi naujų suvaržymų, o tai atitinkamai buvo esminis faktorius, kuris šiek tiek pakirto naftos kainą. Panašu, jog Kinija ir toliau ketina taikytis nulinės Covid politikos, nors daug kas prognozavo, kad vasarą situacija pagerės ir jie sušvelnins savo karantinus. Bet to neįvyko“, – svarstė A.Izgorodinas.
Rinkos žaidėjai patys nelabai supranta, kokia kryptimi turi judėti naftos rinka.
Antroji priežastis, kurią įvardijo ekonomistas – rinkos vis daugiau galvoja apie galimą pasaulio ekonomikos recesiją ir tam yra nemažai pagrindo. Vokietijos vartotojų pasitikėjimo lygis, pasak pašnekovo, nukrito į prasčiausią lygį per visą istoriją, o Jungtinėse Amerikos Valstijose ėmė mažėti mažmeninės prekybos apyvarta.
„Turime vis daugiau pagrindo sakyti, kad į euro zoną ir JAV ateina vartojimo recesija ir tai paskatino rinkas šiek tiek mažinti lūkesčius dėl naftos kainos“, – akcentavo jis.
Kur judės naftos kainos?
Be to, naftos kainas, pasak A.Izgorodino, mažina ir JAV bei centrinių bankų komentarai. Jie yra pranešę, kad ir toliau ketina agresyviai kovoti su infliacija, kelti palūkanas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas antrino A.Izgorodinui, sutikdamas, kad naftos kaina sumažėjo dėl pesimistiškesnių nuotaikų ir smukusių tiek Vakarų pasaulio, tiek besivystančių šalių lūkesčių.
„Matėme, kad per pastarąsias dvi tris savaites vyrauja ekonomikos augimo lėtėjimo ar net recesinės nuotaikos. Tai persimetė ir į naftos kainą, baiminantis, kad naftos paklausa nebus tokia, kaip buvo galvojama“, – nurodė T.Povilauskas.
SEB ekonomistas įspėjo, kad prognozuojant, kokios naftos kainos bus netolimoje ateityje, yra įvairių scenarijų.
„Tai dar nėra aukštų kainų pabaiga ir artimiausią savaitę ar mėnesį galime išvysti didesnes naftos kainas, nes jos atsargos yra mažos, trumpuoju laikotarpiu didinti naftos gavybos pajėgumų nėra galimybių. Kalbant apie žaliavinę naftą, manau, kad po kelių savaičių ji gali kopti į viršų, ne į apačią“, – sakė pašnekovas.
Tuo metu A.Izgorodinas svarstė, kad pagal bazinį scenarijų naftos kainos gali trauktis, nes kuo labiau artės žiema, tuo blogesnė vartojimo situacija bus JAV ir euro zonoje. Be to, Kinija rudenį gali sugrįžti prie dar didesnių ribojimų dėl koronaviruso.
„Galime matyti vienkartinius naftos kainų šuolius, bet rudenį ir žiemą ji tikriausiai neaugs dėl recesijos“, – sakė ekonomistas.
Didelio degalų kainų mažėjimo nežada
Degalų kainoms svarbios ne tik naftos kainos. T.Povilauskas akcentavo, kad svarbus dalykas kainodaroje yra naftos perdirbimo maržos. Jos, ekonomisto teigimu, per pastarąsias dvi savaites sumažėjo, tačiau ir toliau išlieka labai aukštos.
„Tai susiję ir su sankcijomis, Rusija, nes dalis Europos naftos perdirbimo gamyklų nebenori pirkti naftos iš jos. Šiuo metu naftos perdirbimo maržos yra 3-4 kartus didesnės nei būdavo įprastai. Jei jos sumažėtų, tai labai padėtų sumažinti kainas, bet šioje vietoje daug lūkesčių greitu metu nedėčiau“, – nurodė T.Povilauskas.
Dar vienas nepalankus rodiklis Lietuvai šiuo klausimu – pingantis euras.
Tuo metu A.Izgorodinas pažymėjo, kad degalų kainoms kristi ženkliai neleis šiuo metu galiojantys akcizai.
„Akcizai kyla kasmet, praktiškai nuo koronaviruso pradžios. Tas aspektas tikrai neleis degalų kainoms nukristi į tą lygį, kurį mes matėme, pavyzdžiui, prieš koronaviruso pandemiją“, – sakė ekonomistas.
