Trečiadienį po pietų litras populiariausios 95 rūšies benzino „Baltic Petroleum“ degalinėje Vilniuje kainavo 1,76 euro, o dyzelino – 1,74 euro.
„Neste“ degalinių tinkle litras benzino kainavo 1,81 euro, tiek pat – ir litras dyzelino.
Tuo metu „Viada“ degalinėje benzino buvo galima įsipilti už 1,84 euro, o dyzelino – už 1,82 euro, „Circle K“ – atitinkamai už 1,9 euro ir 1,84 euro.
Mažiausias kainas siūlo nedidelės degalinės. Tą pačią dieną Šiaulių „Jozita“ degalinėje litras benzino kainavo 1,75 euro, tiek pat – ir litras dyzelino. To paties pavadinimo degalinėje Vilniuje ir Kaune litras benzino ir dyzelino atitinkamai kainavo 1,76 euro ir 1,74 euro.
„Rinkoje vyrauja disbalansas“
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas, komentuodamas naujausias kainų tendencijas, 15min sakė, kad joms tiesioginį poveikį padarė šią savaitę kritusios žaliavinės naftos kainos. Kaip skelbia „Reuters“, barelis žaliavinės „Brent“ rūšies naftos, remiantis išankstinių sandorių duomenimis, trečiadienį kainavo 99,20 dolerio (97,41 euro).
„Barelis naftos kainuoja mažiau nei 100 dolerių ir atitinkamai matyti, kad degalinėse kainos mažėja. Priežastis, kodėl šiuo metu pinga nafta, galima sieti su tuo, kad arabų šalys padidino naftos išgavimą, kompensuojant rusiškos naftos embargą. Kita priežastis – Kinija šiek tiek sumažino savo gamybos tempus. Tam tikra prasme tai yra ir recesijos pasekmė“, – 15min sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas.
Tai, kad žaliavinės naftos kainas koreguoja recesinės nuotaikos, 15min įvardijo ir kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas.
Visgi, jo teigimu, rinkoje šiuo metu vyrauja nemenkas disbalansas – nuo 2014 metų iki koronaviruso pandemijos atsitraukimo naftos kainos laikėsi pakankamai žemame lygyje, todėl nebuvo investuojama į naftos gavybos pajėgumų didinimą. Dėl to dalis naftos išgavimu besirūpinančių rinkos dalyvių, pasak jo, negali patenkinti paklausos.
„Be abejo, ateinant recesijai, paklausa mažės, tad galimai naftos išgavimo pajėgumų, kurie dabar yra išvystyti, užteks. Šioje vietoje vienas pagrindinių žaidėjų, į kuriuos buvo dedama daug vilčių, yra Saudo Arabija, bet ji sako, kad jai padidinti išgavimus reikia mažiausiai 3–4 metų. Padidėjimai nebus labai reikšmingi ir jie tikrai negalės kompensuoti rusiškos naftos“, – svarstė A.Vizickas.
Pasak pašnekovo, atsirado ir pokyčių dėl naftos kelio iki galutinio vartotojo – šiuo metu Kinija ir Indija naudojasi situacija, kad rusiška nafta yra pigesnė, biržoje jos galima nupirkti su didesne nuolaida.
Rinkoje yra disbalansas, kuris rodo, kad degalų kaina tai pašoka iki 2 eurų, tai nusileidžia.
Atitinkamai, A.Vizicko teigimu, Vidurio Azijos naftos išgavėjai turi ieškoti naujų kelių į Europą, o tai yra ilgalaikis procesas tiek logistikos, tiek infrastruktūros kaštų prasme.
„Ant vienos svarstyklių lėkštutės pusės yra naftos išgavimo trūkumas, ant kitos – atsigavimo po pandemijos nuotaikos, kurią po truputį keičia tai, kad pasaulis juda į recesiją. Rinkoje yra disbalansas, kuris rodo, kad degalų kaina tai pašoka iki 2 eurų, tai nusileidžia. Tai ne pirma tokia bangelė, bet kaip bus toliau – niekas negali pasakyti“, – nurodė „Pricer.lt“ vadovas.
Nereikėtų tikėtis, kad kainos nukris iki 1,20 euro
A.Vizickas prognozavo, kad kainos artimiausiu metu svyruos tarp 1,8 euro ir 2 eurus viršijančios ribos.
„Tokių kainų, kurios buvo – 1,15 euro ar 1,20 euro už litrą benzino ar dyzelino, nematysime dar ilgai. Visų pirma, dėl geopolitinių įtampų“, – nurodė pašnekovas.
Tuo metu E.Cicėnas pastebėjo, kad nors žaliavinės naftos kaina yra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką degalų kainai, yra ir kitų svarbių aplinkybių – didėja degalinių išlaikymo kaštai, brangsta elektra, logistika, didėja darbuotojų atlyginimui.
„Be abejo, žaliavinės naftos kaina nėra tiesiogiai proporcinga degalų kainai, bet mažėjant vienos iš dedamųjų – žaliavinės naftos kainai – bendra produkto kaina irgi keičiasi“, – komentavo E.Cicėnas.
O A.Vizickas sutiko, kad reikšmingą dalį degalų kainos sudaro ir akcizai bei mokesčiai. Taip pat reikia įskaičiuoti ir naftos perdirbimo kaštus.
„Rusiškos naftos gavyba buvo paprastesnė, tam jau buvo pritaikyta infrastruktūra. Jos atsisakius, reikia ieškoti kitų kelių, tiektis iš tolimesnių lokacijų. Tai brangina degalus. Ir, kiek žinau, perdirbant žaliavinę naftą į galutinius produktus – benziną, dyzeliną – reikia dujų, o pastaroji žaliava pabrango kartais“, – sakė A.Vizickas.
Pasak jo, mažosios degalinės dirba su pakankamai mažomis maržomis, skirtingai nei didieji degalinių tinklai.
Įpročiai keičiasi
Abu pašnekovai pastebėjo, kad gyventojai linkę keisti savo įpročius. Pavyzdžiui, A.Vizickas įvardijo, kad lietuviai ima dažniau dairytis į mažesnes degalines.
„Lietuviai turbūt jau suprato, kad mažesnėje degalinėje degalai nėra prastesnis nei didesniam tinklui priklausančioje“, – sakė „Pricer.lt“ vadovas.
Tuo metu E.Cicėnas pastebėjo, kad matyti tendencija, jog kai kurie žmonės atsisakė nebūtinų kelionių nuosavu transportu.
„Matyti ir tai, kad pasienio regionuose žmonės važiuoja į Lenkiją arba į Baltarusiją įsigyti degalų. Dar vienas dalykas – dalis žmonių drausmingiau planuoja savo biudžetus. Anksčiau atvažiuodavo, prisipildavo pilną baką, o dabar yra atvejų, kai žmonės pilasi į baką už tam tikrą sumą. Tai, kiek jau prisipila, tiek ir užtenka. Galbūt griežčiau žiūri į tą finansų dalį, kurią gali skirti degalų įsigijimui“, – komentavo degalinių tinklų atstovas.