Tiesa, analitikai dar pataria neskubėti su išvadomis – pernykščius duomenis sujaukė sandėliukuose sukauptos atsargos.
Mažiausiai alkoholinių gėrimų šiais metais parduota vasarį, tačiau nuo tada didėja tiek stipriųjų gėrimų, tiek ir vyno pardavimai, rodo 12 mėnesių VMI duomenys. Tik alaus vartojimas neauga – jis daugmaž stabilizavosi ties vasarį pasiektu žemiausiu lygmeniu. Jo neišgelbėjo ir karšta vasara.
Degtinės ir kitų stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimai šiuo metu jau kone prilygsta 2016-ųjų mėnesių lygiams – yra apie 10 proc. mažesni.
Lyginant su pernai alkoholio parduodama mažiau, tačiau pernykščius duomenis itin iškreipė atsargų kaupimas – prieš naujus akcizus pirkėjai ir prekeiviai skubėjo užsipirkti daugiau. Tai laikinai pakėlė alkoholio pirkimus, o vėliau, kol nebuvo išnaudotos atsargos, pardavimai buvo sumenkę.
Nuo šių metų vasario stipriųjų gėrimų pardavimai ėmė augti, kai išsivadėjo akcizų šuolio sukeltas šokas rinkai ir baigėsi atsargos – tai aiškiai parodo tendencijos, pateikiamos 15min grafike.
Vyno pardavimai taip pat demonstruoja spartų atsigavimą, tačiau iki 2016-ųjų lygio dar toloka – šiuo metu rinka lieka sumenkusi maždaug 24 procentus. Alaus metų laikotarpiu parduodama vidutiniškai 18 proc. mažiau.
Vien per šiemet rugpjūtį stipriųjų gėrimų ir vyno parduota 20 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, tik alaus pardavimai mažėjo 4,5 proc.
Vertinant visų 8 mėnesių duomenis, šiemet vyno pardavimai išlieka sumenkę apie 17 proc., stipriųjų gėrimų – 12 proc., o alaus – 8 proc., daugiausia dėl to, kad pernai vasarį alkoholio pirkta itin daug.
Valstybė šiemet sausį–rugpjūtį surinko 3 procentais daugiau akcizų nei pernai – 207 mln. eurų, rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.
M.Dubnikovas: akcizų politika verčia rinktis degtinę
Lietuvos verslo konfederacijos, kuri atstovauja ir alkoholio gamintojams, Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas vertina, kad dar ankstoka vertinti rinkos pokyčius
„Realiai mes tik 2019 metais iš tiesų galėsime palyginti skaičius su 2018 metais ir matyti daugiau mažiau tikrą vaizdą, nes 2017 metais viskas buvo iškraipyta. Akcizai atėjo tik kovo mėnesį, ir išėjo taip, kad kovą degtinės nupirkta labai daug, užsandėliuota ir panašiai. Dabar palyginamoji bazė nuo vasario mėnesio yra labai iškraipyta“, – sako M.Dubnikovas.
Tačiau jis pripažino, kad stipriųjų gėrimų pardavimai nenutolo nuo 2016 m. buvusio lygmens – anot jo, tą lėmė neatsakinga akcizų politika, stipriuosius gėrimus padariusi patrauklesnius, lyginant su lengvesniais gėrimais.
„Iš tiesų dabartinė akcizų politika labiau skatina pirkti stipresnius gėrimus nei silpnesnius, ir šiuo atveju galime matyti, kad silpnesnių gėrimų pardavimai labiau atsilieka. Tai nėra gera politika, nes pasaulis, atvirkščiai, stengiasi judėti link silpnųjų gėrimų ir kultūringo jų vartojimo. Vokietija ir Prancūzija taiko arti 0 proc. tarifus alui ar vynui, kai stiprieji apmokestinami stipriau“, – sako M.Dubnikovas.
Jis abejoja, kad ribojimai padėjo spręsti ir alkoholizmo problemą.
„Sunku pasakyti, kur tokie vartotojai numigravo. Akivaizdu, kad labiausiai kirsta per vyno rinką, ir pelnytai vaisinio vyno, vadinamojo vaisiuko, arba spirituoto vyno, parduodama mažiau. Apie kultūringą tokio vyno vartojimą kalbos nėra. Bet tie vartotojai turbūt pakeitė savo įpročius ir vartoti nenustojo, tik perėjo į kitą grupę. Matant, kad stipriųjų gėrimų pardavimai kyla, galbūt jie čia“, – gūžčiojo pečiais M.Dubnikovas.
Tačiau jis kelis kartus akcentavo, kad palyginimus daryti sudėtinga – duomenys dar „ganėtinai karšti“ ir netolygūs.
Cigarečių parduodama mažiau
Cigarečių akcizo šiemet taip pat renkama maždaug tiek pat, kiek ir pernai – akcizų augimas siekia 1,86 proc., iki 194,7 mln. eurų. Tuo metu cigarečių pardavimai lieka sumenkę apie 4,5 procento.
Naftos produktų akcizų surinkimas didėja sparčiausiai – per 8 mėnesius augimas siekia 10,7 proc., iš viso surinkta 532,6 tūkst. eurų akcizo už degalus. Dyzelinio kuro pardavimai šiemet išaugę 6 procentais, benzino – 5,3 procento, tačiau mažiau parduota žymėto dyzelino ir automobilių dujų.