Antikrizinės Europos valstybių socialinės politikos priemonės COVID-19 metu

Ne paslaptis, kad COVID-19 metu didelė Europos gyventojų dalis susidūrė su finansiniais sunkumais – apie priemones juos eliminuojant arba sušvelninant iš valstybių institucijų pusės, yra šis straipsnis. Pabaigoje pateiksime trumpas palyginamąsias išvadas apie antikrizines Lietuvos socialinės politikos priemones, kurias galima vertinti bent jau kaip minimalias gerovės valstybės formavimo ir palaikymo pastangas.
Romas Lazutka, Arvydas Guogis
Romas Lazutka, Arvydas Guogis / 15min koliažas

Priemonės susiduriantiems su finansiniais sunkumais

Lietuvoje buvo padidinta socialinė pašalpa nepasiturintiems vienišiems asmenims ir palengvintos jos gavimo sąlygos, o vaiko pinigai buvo laikinai padidinti nepasiturinčioms šeimoms. Taip pat buvo įvestos fiksuoto dydžio išmokos savarankiškai dirbantiems žmonėms ir nedirbantiesiems, ir vienkartinės išmokos pensininkams bei vaikams. (SADM).

Kitose šalyse irgi buvo pakoreguotos bei įvestos naujos priemonės nepasiturintiems gyventojams, nes, nepaisant taikomų nedarbo draudimo priemonių, asmenys, kurie neteko darbo, atsidūrė ypač sunkioje padėtyje. Iš jų 90 proc. nurodė pablogėjusią savo finansinę padėtį. Vos ne pusė visai neturėjo santaupų, o dar apie trečdalio gyventojų santaupų būtų pakakę išlaikyti esamą vartojimo lygį tik tris mėnesius (Eurofound).

Vokietijoje buvo nustatyta, kad skiriant socialinę pašalpą skurstantiems, pajamos tapo vertinamos per pastarąjį mėnesį, o ne per praėjusius šešis mėnesius. Slovėnijoje socialinė parama skurstantiems gavėjams, kuriems išmokų mokėjimo laikas turėjo baigtis – jų mokėjimas nuo kovo 12 d. buvo pratęstas iki karantino apribojimų laikotarpio pabaigos. Austrijoje buvo išmokėta vienkartinė išmoka skurstančioms šeimoms, Slovėnijoje – vienkartinė solidarumo išmoka mažas pajamas gaunantiems pensininkams ir bedarbiams bei neįgaliems asmenims.

Vos ne pusė visai neturėjo santaupų, o dar apie trečdalio gyventojų santaupų būtų pakakę išlaikyti esamą vartojimo lygį tik tris mėnesius.

Pernelyg didelio įsiskolinimo prevencija

Krizių metu paprastai greičiausiai ima strigti ekonomiškai silpniausių gyventojų finansiniai atsiskaitymai. Daug žmonių apklausų metu nurodo negalintys atlikti planinių mokėjimų, susijusių su nuoma ar hipoteka, vartojimo kreditu, šeimos ar draugų paskolomis arba komunalinių paslaugų ar telefono sąskaitomis. Penktadaliui gyventojų kyla rizika dėl per didelio įsiskolinimo. Ypatingai daug įsiskolinusių gyventojų būna tarp bedarbių ir savarankiškai dirbančiųjų.

Teikdamos pagalbą skolininkams, kurie prarado pajamas ir negalėjo grąžinti skolų dėl COVID-19, kai kurios šalys pradėjo taikyti skolų moratoriumo priemones, kad būtų suteiktas papildomas grąžinimo laikas. Austrijoje skolintojo reikalavimai grąžinti paskolą arba palūkanas pagal labai mažų įmonių paskolų sutartis gali būti atidėti trims mėnesiams. Vengrijoje visos komercinės paskolos, hipotekos ar kitos paskolų sutartys, pasirašytos iki 2020 m. kovo 18 d., buvo peržiūrėtos, siekiant įšaldyti mokėjimus bent iki 2020 m. pabaigos. Latvija pakeitė skolos grąžinimo terminus ir sąlygas, suteikdama skolininkui daugiau laiko įsipareigojimams įvykdyti.

COVID-19 EU PolicyWatch/Gyventojų dalis, pranešusi apie įsiskolinimą 2020 m. liepos mėn. ES šalyse, proc.
COVID-19 EU PolicyWatch/Gyventojų dalis, pranešusi apie įsiskolinimą 2020 m. liepos mėn. ES šalyse, proc.

Kitas būdas, naudojamas siekiant užkirsti kelią įsiskolinimui, yra mokesčių lengvata. Jungtinė Karalystė įsteigė fondą patiriantiems sunkumus (jį sudarė apytiksliai 557 mln. EUR), kad galėtų teikti mokesčių lengvatą labiausiai COVID-19 paveiktiems asmenims. Finansavimas tenka vietos institucijoms, kad jos galėtų sumažinti darbingo amžiaus žmonių, gaunančių vietos tarybos mokesčių lengvatas, 2020-2021 m. mokesčių sąskaitas.

Bedarbių tarpe buvo ypač baiminamasi būti iškeldintam iš būsto negalint sumokėti – tai pareiškė vienas iš penkių bedarbių. Daugiau nei 22 proc. šios grupės gyventojų jau buvo įsiskolinę už nuomą ir hipotekos mokėjimus. 28 proc. bedarbių pranešė turintys įsiskolinimų už komunalines paslaugas (Eurofound, 2020c). Austrija, Graikija, Airija, Portugalija, Ispanija, JK, o taip pat ir Lietuva ėmėsi veiksmų, susijusių su saugaus būsto išsaugojimu dėl COVID-19 netekus pajamų. Tai apėmė priemones, skirtas nuomininkams ir hipotekos turėtojams apsaugoti ir komunalinių paslaugų (vandens, elektros energijos, dujų) tęstinumui užtikrinti.

Kai kurios šioje srityje įgyvendintos priemonės leidžia pratęsti terminuotas gyvenamųjų patalpų sutartis. Austrijoje savininkai negali nutraukti nuomos dėl mokėjimo įsiskolinimų, atsiradusių dėl pandemijos sukeltų finansinių problemų. Taikomas skolininkų iškeldinimo atidėjimas siekiant apsaugoti nuo benamystės (pvz., Austrijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir JK). Kita paramos priemonė – komunalinių paslaugų tiekimo garantija (vandens, elektros, kt.) vartotojams, kurių pajamas paveikė COVID-19. Pvz., Ispanijoje teisės aktai laikinai draudžia elektros, gamtinių dujų ir vandens tiekėjams nutraukti tiekimą dėl įsiskolinimo. Austrijos vyriausybė rekomendavo energijos tiekėjams neišjungti tiekimo kilus sunkumams dėl mokėjimų.

Vertinančios ir palyginančios išvados

Kai kurios antikrizinės socialinės politikos priemonių kryptys Lietuvoje atitiko bendrą daugumos šalių tendenciją. Pirmiausia, buvo įsteigtos periodinės subsidijos samdomiems darbuotojams prastovų metu ir išmokos savarankiškai dirbantiems žmonėms. Panašiai ir kai kurių išmokų modifikacijos atitiko Europos lygį – teisės į ligos išmoką išplėtimas pasireiškė ne tik vaikui sergant, bet ir uždarius ugdymo įstaigas.

Didesnė socialinė pašalpa nepasiturintiems bei vaiko pinigų priedai taip pat atitiko daugumos šalių pastangas padėti tiems, kurių darbo galimybės buvo apribotos arba iškilo didesnė grėsmė pajamoms. Darbo paieškos išmoka buvo mokama asmenims, kurie neturėjo teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos ir tarnavo tik kaip dalinė kompensacija, nekeičiant socialinio draudimo išmokų sąlygų, ir skirtingai nuo daugelio šalių, kurios tas sąlygas adaptavo kriziniam laikotarpiui.

Kai kurios antikrizinės socialinės politikos priemonių kryptys Lietuvoje atitiko bendrą daugumos šalių tendenciją.

Vienkartinės išmokos senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, visiems vaikams buvo nesiejamos su gavėjų padėties pasikeitimu dėl pandemijos. Tačiau jos buvo gana taiklios dėl nuolatinio šių grupių finansinio silpnumo. Daugumoje šalių universalių išmokų beveik nebuvo. Vietoje to, buvo taikoma daug specialių priemonių labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Tiesa, tenka pripažinti, kad Lietuvos Vyriausybės orientacija remti gyventojus ne tikslinėmis, bet universaliomis priemonėmis, labiau atitiko gyventojų lūkesčius. Mūsų organizuota apklausa atskleidė, kad tik 8 proc. respondentų pasisakė už paramą tiems, kas atsidūrė sunkioje finansinėje situacijoje, o apie 40 proc. manė, kad vienoda finansinė parama turėtų būti teikiama visiems gyventojams.

Parengta tyrėjų grupės, vykdant LMT remiamą projektą „Socialinės politikos reakcijos į COVID-19 krizės pasekmes: nedarbo ir skurdo padėties analizė, tarptautinė patirtis ir rekomendacijos Lietuvai“ (P-COV-20-29), vadovas prof. Romas Lazutka.

Romas Lazutka yra Vilniaus universiteto profesorius, Arvydas Guogis – Mykolo Romerio universiteto profesorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis