Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.
Tyrimo duomenimis, Panevėžio rajone įsikūrusio ūkio faktinis vadovas, vilnietis Arūnas Cicėnas, turėdamas visus įgaliojimus veikti ūkio vardu, apgaule gavo ES bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto finansavimą, kuris siekė beveik 400 tūkst. eurų ir buvo skirtas galvijų fermos statybai. Nustatyta, kad nemaža dalis už paramos skyrimą bei kontrolę atsakingoms institucijoms teiktų dokumentų buvo suklastoti.
Darbams prasidėjus, ūkį atstovavęs Arūnas Cicėnas teikė statybos darbų vykdymą pagrindžiančius dokumentus, tačiau realybė pasirodė kitokia – dalis darbų išvis nebuvo atlikta, kita dalis buvo daroma ne pagal patvirtintą projektą ir sąmatą, o darbai buvo aktuojami dar juos neatlikus.
Kitas kaltinamasis – Panevėžio rajono gyventojas Darius Survila, kurio vadovaujama įmonė vykdė Arūno Cicėno atstovaujamo ūkio modernizavimo darbus – galvijų fermos statybą. Nustatyta, kad Darius Survila darbams vykdyti samdė subrangovus ir su jais neatsiskaitydavo, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir padėjo paramos gavėjui, Arūno Cicėno atstovaujamam ūkiui, apgaule gauti subsidiją, t.y. projekto išlaidų kompensaciją.
Išnagrinėję šią baudžiamąją bylą, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai birželio 19 dieną paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį. Arūnas Cicėnas pripažintas kaltu dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, subendrinus bausmes, jam skirta 25 tūkst. eurų (500 MGL) dydžio bauda. Darius Survila nuteistas dėl kreditinio sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, jam skirta 15 tūkst. eurų (300 MGL) dydžio bauda. Baudas nuteistieji privalės sumokėti per 1 metus.
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos civilinį ieškinį teismas patenkino visiškai ir priteisė solidariai iš ūkio savininkės bei kaltinamųjų Arūno Cicėno ir Dariaus Survilos. atlyginti 374 tūkst. 672 eurų turtinę žalą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.
Pavardė teismuose skambėjo ir anksčiau
2019 metais skelbta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) buvusią prokurorę Ritą Aliukonienę ir verslininką Arūną Cicėną pripažino kaltais dėl bandymo papirkti teisėją.
Tuomet Lietuvos aukščiausiasis teismas nusprendė, kad Apeliacinis teismas nuteistuosius nepagrįstai nuteisė dėl prekybos poveikiu, ir pripažino juos kaltais dėl bandymo papirkti LAT teisėją Viktorą Aiduką.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad nuteistųjų veiksmai neatitinka baigtos nusikalstamos veikos požymių, todėl veiką perkvalifikavo kaip nutrūkusią rengimosi stadijoje.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje vien tarpininkų pokalbio telefonu bei trumpųjų SMS žinučių turinio nepakanka, kad būtų konstatuotas baigtas prekybos poveikiu nusikaltimas.
„Nustatyta, kad A.Cicėnas ir R.Aliukonienė aptarinėjo nusikaltimo planą, (...) analizavo kurie teisėjai galėtų būti prieinami deryboms“, – per posėdį sakė teisėjas Eligijus Gladutis.
Taip pat teisėjas sakė, kad kiekvieno susitikimo metu buvusi prokurorė ir verslininkas keisdavosi surinkta informacija.
LAT paliko Apeliacinio teismo nuteistiesiems skirtas bausmes.
Praėjusiais metais Apeliacinis teismas buvusią prokurorę nuteisė už prekybą poveikiu, jai buvo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, vykdymą atidedant dvejiems metams. Be to, jai uždrausta dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
Taip pat buvo kvalifikuoti ir kito šios bylos nuteistojo kelių ženklinimo bendrovės „Kasandros grupė“ savininko Arūno Cicėno veiksmai.
Ši baudžiamoji byla susijusi su Darbo partijos neoficialios buhalterijos byla.
Dėl neatsiskaitymo už darbus skundėsi ir fermos statytojai
2019 metais 15min Tyrimų skyrius skelbė, kad Raguvėlėje, Anykščių r., iškilusi ES remiama ferma „įklampino“ čia dirbusius rangovus. Jie kaltino Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje nuskambėjusį verslininką Arūną Cicėną dokumentų klastojimu gaunant ES paramą, o su jo dukra Aušrine Starke teisėsi dėl neatgautų šimtų tūkstančių eurų.
Fermų įrangą tiekiančios UAB „Agroservis“ direktorius Eugenijus Merkelis patvirtino pas A.Starkę ūkyje montavęs įrangą, o vėliau apgailestavo: „Ta įranga ten ir liko, jie naudojasi mano įranga, o aš negaliu nei išmontuoti, nei pinigų esu gavęs.“
„Tikrai norėčiau, kad visuomenė sužinotų apie juos. Buvo daromas projektas pas A.Starkę ūkyje, bet įgaliotas asmuo buvo jos tėvas Arūnas Cicėnas, jis viską tvarkė. Jis jau yra patyręs ir ne vienoje byloje nuskambėjęs, pvz., su kelių ženklinimu. Bet nesitikėjome, kad šitaip bus su europiniais pinigais, kad dokumentai suklastoti“, – apgailestavo E.Merkelis.
Ūkio atstovai tikino, kad už visus darbus atsiskaitė tinkamai, o kaltinimus vadino spaudimu – išaiškins teismai. Į šią istoriją įsitraukė ir teisėsauga – buvo pradėti tyrimai dėl galimai neteisėtų veikų.
